Kol vasario 9 d. Seime buvo narpliojamos peripetijos susijusios su pedofilija Landsbergių bendruomenėje, Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda Belgijoje vertė kalnus.
Jis kartu su Estijos premjere Kaja Kallas, Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu ir Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos Pirmininką Charles‘į Michelį, Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen ir ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos Ministrą Pirmininką Ulfą Kristerssoną dėl įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo Ukrainai atstatyti.
Laiške buvo nurodyta apie „būtinybę atlyginti žalą, kurią Ukrainoje padarė neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos karinė agresija“.
„Įšaldytas turtas turi būti panaudotas Ukrainai atstatyti kuo greičiau, negalime laukti, kol baigsis karas ir bus pasirašyta taikos sutartis“, - laiške parašė Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos lyderiai.
Po to G. Nausėda su Belgijos Karaliumi Pilypu aptarė bendradarbiavimą gynybos ir saugumo klausimais.
„Būtina didinti sąjungininkų pagalbą Ukrainai sunkiąja ginkluote, toliau plėsti sankcijas Rusijai, nedelsiant panaudoti Rusijos įšaldytą turtą Ukrainai atstatyti, siekti atsakomybės už Rusijos įvykdytus nusikaltimus Ukrainoje įsteigiant specialų tribunolą“, - Karaliui pasakė G. Nausėda.
Po to valstybės lyderis dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje ir kreipdamasis į Europos lyderius akcentavo, kad, nepaisant žiauraus Rusijos vykdomo karo, Ukraina padarė didžiulę pažangą įgyvendindama reformas.
„Tai, kad Vladimiras šiandien prie šio stalo yra kartu su mumis, išties džiugu, nes Ukrainos vieta ir yra čia – Europos Sąjungoje“, - atskleidė G. Nausėda.
Vėliau vyriškis su Europos lyderiais dar aptarė kovos priemones su nelegalia migracija.
„Lietuva 2021 m. tapo Baltarusijos režimo orkestruoto nelegalių migrantų antplūdžio taikiniu ir kaip niekas kitas supranta, kaip svarbu tinkamai saugoti ES išorines siena“, - susirinkusiems papasakojo G. Nausėda.
Jis priminė, kad skubūs sprendimai reikalingi ir tam, kad ES valstybės narės galėtų teikti pirmenybę žmonėms, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, įskaitant ukrainiečius, bėgančius nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
2021-2027 m. finansiniame periode iš ES bendro biudžeto išorinių sienų apsaugai yra numatyta skirti apie 6 milijardus eurų, kuriuos reikia įsisavinti.