„Kartu mes esame stiprūs“, – tokiu požiūriu vadovaujasi ES daugybėje sričių, tačiau nuo 2009 metų gruodžio 1 dienos įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje nėra numatytos ES šalių prievolės sukurti vadinamąją Europos kariuomenę. Kariniai ir gynybos klausimai kiekvienoje šalyje vis dar sprendžiami atskirai arba remiantis priklausymu Šiaurės Atlanto aljansui.
Vis dėlto Lisabonos sutartis nedraudžia ES narėms, norinčioms bendradarbiauti saugumo ir gynybos klausimais, vienyti jėgas ir koordinuoti bendrus karinių pajėgų veiksmus. Taip gali būti sukurtas kelių ar keliolikos valstybių branduolys, prie kurio kitos šalys nebūtų verčiamos prisijungti.
Tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija remia siekį sukurti Europos kariuomenę. Pasak jų, Europos Sąjungai ilgainiui reikėtų sukurti nuolatines karines pajėgas, kurios paverstų bendriją „globalia veikėja“ ir būtų atskaitingos Europos Parlamentui. ES senbuvės nuogąstauja, kad, ES neturint savo saugumo ir gynybos politikos bei nuolatinių karinių pajėgų, toliau vykdant tik krizių valdymo operacijas, ilgainiui ES vaidmuo pasaulyje sumenks, o pati bendrija iš globalios veikėjos taps subrangove, atliekančia kitų globalių veikėjų užsakymus.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]