Beprotiški burbulai ir visaapimantis spekuliatyvus pamišimas

Įspūdingas pagreitis – 9,4 trilijono dolerių per 11 mėnesių nuo 2020-ųjų kovo 1 iš išsivysčiusių šalių septynių centrinių bankų. Jie tvirtai ir užtikrintai eina susinaikinimo keliu, kelio atgal nebėra. Iškraipymai plataus spektro finansinių aktyvų rinkose tokie dideli, o biudžetinės sistemos priklausomybė nuo skolos monetizacijos tokia tvirta, kad sustoti jie tiesiog negalės. Įstabus eksperimentas su žinoma baigtimi, tačiau pats judėjimo procesas link „rezultato“ neįprastas. Bent jau todėl, kad analogų tam istorijoje nebuvo.

Histogramoje: Federalinė rezervų sistema + Europos centrinis bankas + Japonijos bankas + Anglijos bankas + CNB + Kanados centrinis bankas + Australijos centrinis bankas

Dabartinės emisijos apimtys daugiau nei 4 kartus didesnės nei krizės pike 2009 metais ir bet kuriuo iš 2015-2017 metu periodu, kai agresyviai buvo didinamas sistemos likvidumas.

Kad geriau suprasti kas yra 10 trilijonų dolerių... Per šimtmetį iki 2007 metų imtinai bendrą septynių centrinių bankų balansą pavyko padidinti mažiau nei 4 trilijonais dolerių. O čia 10 trilijonų per metus!

Visas monetarinis atsakas į 2009 metų krizę sudarė mažiau nei 2,5 trilijono dolerių iki 2011-ųjų. Laikotarpyje nuo 2008-ųjų iki 2017 metų pabaigos pagrindiniai centriniai bankai padidino balansą beveik 10 trilijonų dolerių ir 1 trilijonu jį sumažino iki 2020-ųjų pabaigos, tačiau su monetariniu atsaku į 2009 metų krizę balansai padidėjo 11,5-11,7 trilijono dolerių. Todėl dabartiniai 10 trilijonų per metus yra absoliučiai beprecedentis kiekis net lyginant su epizodine monetarine pasiutpolke nuo 2008 iki 2019 metų.

Nuo 2020-ųjų kovo 1 iki 2021-ųjų sausio 31 d. balansai verčiant doleriais padidėjo taip:

Federalinė rezervų sistema – 3,3 trln., Europos centrinis bankas – 3,4 trln., Japonijos bankas – 1,4 trln., Anglijos bankas – 500 mlrd., Šveicarijos nacionalinis bankas – 265 mlrd., Kanados centrinis bankas – 350 mlrd., Australijos centrinis bankas – 140 mlrd., Švedijos centrinis bankas – 66 mlrd., Naujosios Zelandijos centrinis bankas – 34 mlrd.

Jie atlieka milžinišką ir neįtikėtiną darbą – tiktai per 1 metus sugriauti tai, kas buvo kuriama amžiais? Totaliniai iškraipymai ir deformacijos visų klasių ir grupių aktyvuose, beprotiška blogų paskolų ekspansija iš beveik visų institucinių grupių pusės. Fenomenalus toksiško šlamšto kaip SPAC, kriptovaliutos iš panašių į juos abejotinų projektų ir surogatų, kilimas.

Beprotiški burbulai ir visaapimantis spekuliatyvus pamišimas, ką neseniai patvirtino WallStreetBets. Bet jei anksčiau tai neprasiskverbdavo į realią ekonomiką, buvo izoliuota, tai dabar patenka į ją tiesiogiai (per „sraigtasparnio“ biudžetines subsidijas) arba netiesiogiai (per perteklinę pinigų masę). Jei anksčiau rinkos buvo sąlyginai priklausomos nuo monetarinių programų, tai dabar nuo jų priklausomos absoliučiai. Liko visai nedaug, greitai prasidės patys įdomiausi dalykai!.

Šaltinis: spydell.livejournal.com