Drąsiaus Kedžio sesuo teisėja Neringa Venckienė kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, kad jis dėl paviešintų ikiteisminio tyrimo duomenų patrauktų baudžiamojon atsakomybėn į Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokuroro postą siekiantį sugrįžti prokurorą K.Betingį.Ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimas Kauno apygardos teismui
Buvęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis (šiuo metu eilinis prokuroras) 2009-11-26 Kauno apygardos teisme, kuriame N.Venckienė dirba teisėja, užregistravo 2009-11-25 raštą Nr. 0-2262-09 (reg. Nr. 31503), pavadintą „DĖL TEISĖJOS N. VENCKIENĖS“. Šiame rašte K.Betingis nurodė:
„ Kauno apygardos prokuratūroje, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00917-09, Kauno apygardos teismo teisėjos N. Venckienės sutikimu, 2009-10-16 apžiūrai buvo paimtas jos darbo kompiuterio sisteminis blokas „Mikronas“, kurio inventorinis numeris yra 17008.
2009-10-19 kompiuterio sisteminio bloko apžiūra buvo pavesta atlikti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybai.
Apžiūros metu buvo siekiama nustatyti ar standžiajame diske yra išlikusi informacija, kuri susijusi su skundų, prašymų, pareiškimų rašymu valstybinėms tarnyboms galimai D. Kedžio vardu.
2009-11-23 Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas minėto sisteminio bloko ir jame esančio standžiojo disko apžiūros protokolas su priedais. Susipažinus su atlikta apžiūra bei prie apžiūros esančiais priedais matyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės darbo kompiuterio standžiajame diske, loginio skirsnio „C“ pakatalogyje, pavadintame „drasius“ aptikti 6 pakatalogiai ir 95 tekstiniai failai (failų plėtinys „doc“), kuriuose saugoma informacija susijusi su skundų, prašymų, pareiškimų, atsiliepimų rašymu teisėsaugos institucijoms, valstybės institucijoms, kitoms įstaigoms Drąsiaus Kedžio, Aido Venckaus vardu.
Šių tekstinių failų ypatybėse nurodyta, kad failų autorius N. Venckienė. Paminėtina, kad šie failai išimtinai susiję su Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 bei civiliniais procesais, sietinais su D. Kedžiu, A. Ūsu, L. Stankūnaite.
Paminėtina taip pat ir tai, kad dalis proceso dalyvių, kurių atžvilgiu yra ruošti apžiūros metu rasti dokumentai, yra įvardinti nepagarbiais, asmenį žeidžiančiais pavadinimais, kas sąlygoja nepagarbų skundus rašiusio asmens, šiuo atveju teisėjos N. Venckienės nusistatymą kitų proceso dalyvių atžvilgiu.
Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00917-09, kaip liudytoja apklausta N. Venckienė, patvirtino, jog yra rašiusi dokumentus savo brolio D. Kedžio vardu.
Atsižvelgdami į paminėtas aplinkybes manome esant reikalinga Jus informuoti apie šias ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, siekiant, kad Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso kontekste būtų įvertinti teisėjos Neringos Venckienės veiksmai rašant prašymus, skundus, pareiškimus, atsiliepimus ir kitus dokumentus artimo giminaičio – D. Kedžio vardu, tam naudojant darbo laiką bei darbui skirtus kompiuterio resursus.“
Vietoj K.Betingio atsakė V.Kokoškinas
Kauno apygardos teisme sužinojusi, kad prokuroras K. Betingis be N.Vecnkienės sutikimo paviešino duomenis, esančius kompiuteryje, kuriuos teisėja davė siekiant padėti ikiteisminiam tyrimui, N.Venckienė kreipėsi į prokurorą K. Betingį 2009-11-30, 2009-12-16 ir 2010-01-04, prašydama ją informuoti, kam buvo perduoti kokie nors duomenys gauti atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00917-09, taip pat nurodyti, kokiu įstatyminiu pagrindu tai buvo padaryta.
Kauno apygardos vyr. prokuroras K. Betingis pats nei į vieną teisėjos N.Venckienės prašymą neatsakė, o pavedė atsakyti savo pavaduotojui Vladimir Kakoškin.
Prokuroras V. Kakoškin 2010-01-04 rašte Nr. (23-87-09)0-20-10 nurodė: „2009-12-18 Kauno apygardos prokuratūroje gautas Jūsų 2009-12-16 prašymas, kuriame prašote nurodyti koks Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ir į kokią instituciją kreipėsi dėl galimai Jūsų, kaip teisėjos, padarytų etikos reikalavimų pažeidimų. Taip pat prašote nurodyti ar kreipiantis buvo pateikti kokie nors duomenys, gauti atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00917-09 (ikiteisminio tyrimo duomenys). Taip pat prašote atsiųsti visas Kauno apygardos prokuratūros prokurorų tretiesiems asmenims (institucijoms) išsiųstų dokumentų dėl Jūsų, kaip Kauno apygardos teisėjos, elgesio nuorašus.
Atsakydamas į Jūsų prašymą informuoju, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00917-09, Jūsų sutikimu, buvo atlikta darbo kompiuterio apžiūra bei surašytas kompiuterio sisteminio bloko apžiūros protokolas.
Atsižvelgiant į apžiūros metu nustatytas aplinkybes, apie tai raštu buvo informuotas Kauno apygardos teismo pirmininkas A. Milinis. Išsiųstame rašte nurodyta bendro pobūdžio informacija. Apžiūros metu rastų tyrimui reikšmingų bylų pavadinimai, jų turinys, o taip pat pats apžiūros protokolas tretiesiems asmenims, tame tarpe ir Kauno apygardos teismo pirmininkui A. Miliniui, pateiktas nebuvo.“
Prokurorai melavo, apie melą informuotas D.Valys
Teisėja N.Venckienė įsitikinusi, kad prokurorai jai melavo.
„Faktą, kad prokurorai K. Betingis ir V. Kakoškin melavo nurodydami, kad teismo pirmininkui A. Miliniuibuvo pateikta bendro pobūdžio informacija, bet ne atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko V. Miliaus 2010-03-17 raštas Nr. (1.16)-03-138.
Šiame kuriame nurodyta: „Atsakydami į Jūsų 2010 m. kovo 8 d. prašymą, siunčiame Jums įtariamojo A. Ūso skundus ir jo pateiktas publikacijas. Taip pat pridedame Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2009 m. lapkričio 25 d. raštu Kauno apygardos teismui siųstos baudžiamosios bylos medžiagos dalį, susijusią su Jūsų darbo kompiuteryje aptiktais kai kuriais nevalstybine kalba ir nepagarbiai pavadintais tekstiniais failais, kuriuose saugoma informacija, susijusi su skundų, prašymų, pareiškimų, atsiliepimų rašymu teisėsaugos institucijoms. Pridedama: medžiaga, 30 lapų (59 psl.).“, - rašoma N.Venckienės skunde generaliniam prokurorui.
„Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, manau esant reikalinga Jus, Generalinį prokurorą, informuoti apie šiuos Kauno prokurorų K. Betingio ir V. Kakoškin veiksmus ir jų melą, siekiant, kad prokurorų etikos taisyklių ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksų kontekste būtų įvertinti prokurorų Kęstučio Betingio ir Vladimir Kakoškin veiksmai viešinant ikiteisminio tyrimo duomenis be mano sutikimo, tam naudojant darbo laiką bei darbui skirtus kompiuterio resursus“, - savo skunde D.Valiui rašo N.Venckienė.
Paviešino ikiteisminio tyrimo medžiagą
Ji pažymėjo, kad ji davė sutikimą jos sūnaus kompiuteryje ir jos tarnybiniame kompiuteryje esančią informaciją apžiūrėti atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00917-09, bet niekada nedavė sutikimo informaciją viešinti ar ją perduoti kitiems asmenims.
„Aplinkybę, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras K. Betingis perdavė kitiems asmenims ir paviešino baudžiamosios bylos medžiagos dalį, nesant mano sutikimo, patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Vyto Miliaus 2010-03-19, reg. Nr. 8125, į Kauno apygardos teismą atsiųsti įtariamojo pedofilo Andriaus Ūso skundai ir Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2009 m. lapkričio 25 d. raštu Kauno apygardos teismui siųstos baudžiamosios bylos medžiagos dalis.
Taigi prokuroras K. Betingis paviešino mano kompiuteryje esančią informaciją ir ikiteisminio tyrimo medžiagą Kauno apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojams, Nacionalinei teismų administracijai, Teisėjų tarybai.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras K. Betingis, perduodamas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00917-09 dalį medžiagos į kitą baudžiamąją bylą Nr. 23-1-00834-08 ir pateikęs ikiteisminio tyrimo medžiagą Kauno apygardos teismui, paviešino asmenis, su kuriais aš bendravau elektroniniais laiškais, ir jų elektroninio pašto adresus. Tokio sutikimo aš niekada nebuvau davusi“, - skunde generaliniam prokurorui rašo teisėja N.Venckienė.
Pasak jos, teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves (Teismų įstatymo 44 str. 1 d.).
Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami (Konstitucijos 22 str.).
Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo susirašinėjimo slaptumas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d.).
Naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str.).
K.Betingio raštai – kerštas D.Kedžio seseriai
„Aš manau, kad prokuroras K. Betingis perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagą, informaciją iš mano kompiuterio mano teismo vadovams, Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojams, Nacionalinei teismų administracijai, Teisėjų tarybai būtent dėl to, kad aš esu teisėja.
Netgi savo 2009-11-25 rašte prokuroras K. Betingis nurodė, kad pažymėtina ir tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00917-09, kaip liudytoja apklausta N. Venckienė, patvirtino, jog yra rašiusi dokumentus savo brolio D. Kedžio vardu.
Aš manau, kad prokuroras K. Betingis už tai, kad netinkamai, aplaidžiai (tai nustatė ir Lietuvos Respublikos Seimas) atliekant ikiteisminį tyrimą dėl mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametės dukros seksualinio išnaudojimo, jam pavaldūs prokurorai G. Ročienė, R. Čivinskaitė, A. Kiuršinas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro buvo nubausti, kerštavo man, diskriminavo mane, pažeidė mano teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Teismų įstatyme, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje“, - rašo N.Venckienės savo skunde generaliniam prokurorui.
Pasak teisėjos N.Venckienės, suteikto teisėjui imuniteto paskirtis – užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis teisėjo veiklai, kurį draudžia Konstitucija (Konstitucijos 114 str. 1 d.).
„Manau, kad toks prokurorų elgesys ir veiksmai yra kišimasis į mano kaip teisėjos veiklą, kuriais pažeistas mano kaip teisėjos imunitetas.
Imunitetas teisėjui taikomas ne dėl jo paties asmeninės naudos, bet siekiant garantuoti jo funkcijų vykdymo nepriklausomumą.
Teisėjo kompiuteryje esantys duomenys yra asmeniniai, net teismo administracija neturi teisės su jais susipažinti ar jų viešinti.
Dėl šių prokuroro K. Betingio veiksmų aš buvau svarstoma Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, turėjau pateikti pasiaiškinimus.
Tokiais neteisėtais valstybės pareigūnų K. Betingio, V. Kakoškin veiksmais man buvo padaryta didelė neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d.). Aš patyriau dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Tokiais prokurorų veiksmais buvo pažeistas mano kaip teisėjos saugumas, sudarytos galimybės kištis į mano kaip teisėjos darbą.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras K. Betingis perduodamas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00917-09 dalį medžiagos į kitą baudžiamąją bylą Nr. 23-1-00834-08 ir pateikęs ikiteisminio tyrimo medžiagą Kauno apygardos teismui, paviešino asmenis, su kuriais aš bendravau elektroniniais laiškais, ir jų elektroninio pašto adresus, dėl ko sutikimo aš niekada nebuvau davusi, suprato, jog aš būsiu svarstoma, pats prašė įvertinti mano veiksmus, t.y. mane svarstyti, o 2010-08-02 prokuroro K. Betingio perduotos medžiagos pagrindu Teisėjų etikos ir drausmės komisija man iškėlė drausmės bylą, padarant man didelę žalą, ir to siekė (norėjo), kas patvirtina, jog atlikdamas nurodytus veiksmus ir taip galimai piktnaudžiaudamas tarnyba, prokuroras K. Betingis veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d.)“, - mano N.Venckienė.
Prašo nubausti prokurorus
LR BK 228 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
„Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą tarnyba, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis.
Teismai, taikydami LR BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams.
Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos arba negauta nauda ar negautos pajamos, o kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kitokio neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms.
Teismų praktikoje didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio, t.y. neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai manyti, jog dėl šiame pareiškime nurodytų prokuroro K. Betingio veiksmų aš patyriau didelę žalą, dėl ko šiame pareiškime nurodytas prokuroras K. Betingis turėtų būti traukiamas ne drausminėn, bet baudžiamojon atsakomybėn, o prokuroras V. Kakoškin už melą ginant K. Betingį nubaustas drausmine tvarka.
Atsižvelgiant į visas šiame pareiškime išdėstytas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad prokuroro K. Betingio veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d.
LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. numato, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Ši procesinė teisės norma taikoma ir tiriant prokurorų galimai padarytas nusikalstamas veikas.
LR prokuratūros įstatymo 12 str. 3 d. numato, jog pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, todėl šis pareiškimas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro K. Betingio galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d., paduodamas būtent Jums. Jūs taip pat turite teisę prokurorui V. Kakoškin skirti drausminę nuobaudą“, - savo skunde generaliniam prokurorui D.Valiui rašo N.Venckienė.
Teisėja prašo generalinio prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Kęstučio Betingio galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d., bei patraukti nurodytą asmenį baudžiamojon atsakomybėn, o Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Vladimir Kakoškin už melą skirti tarnybinę nuobaudą.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
