Beviltiškės

Neverta aušinti burnos ir gaišinti skaitytojų laiką dėl to, kas neva praėjusią savaitę vyko mūsų politiniame lauke. Sekmadienio vakarą nuoboduliui pagilinti įsijungiau LRT „išperėtą“ laidą „Mūsų laisvės metai 1998“. A. Siaurusevičius ir E. Mildažytė vangiai dėliojo iš archyvinių LRT niekų kažkokią naftalininę pelėsiu atsiduodančią mozaiką apie rutininius metus, kai išvis nieko reikšmingo Lietuvoje neatsitiko, arba jei ir kažkas vyko, tai nepateko LRT akiratin. Laida išėjo visiškai beviltiška, pats tikriausias eterio kamšalas be tikslo ir turinio, ir kai atsisveikindamas LRT direktorius anonsavo, kad pasirodys ir kita to paties formato laida apie 1999-uosius metus, pagalvojau: „Apsaugok, Viešpatie, Lietuvą nuo tokių marazmų“. Bet apie ką šnekėti „Savaitės“ ar „Įvykių ir komentarų“ laidų vedėjams ir komentatoriams, ką laužti iš piršto ar traukti iš tuščios kepurės, kai niekas nevyksta? Kam įdomu, kad Darbo partija prisijungė krikščionių marginalinę atplaišą ar kad į prezidentus kandidatuos A. Paulauskas? Gal tik kokiam G. Vagnoriui ir Soc. reikalų ministerijai, kur praeitą savaitę atsilaisvino dvi viceministrų kėdės, o šią gal atsilaisvins ir pagrindinė kėdė. Bedarbiams ir pensininkams nuo tų rokiruočių nė kiek ne šilčiau, o dar šalčiau ir didesnis pyktis ima, pamačius BNS išplatintą žinią, kad Seimas praeitą savaitę nusprendė nuo spalio didinti darbo užmokestį daliai valstybės tarnautojų: teisėjams, specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos, kalėjimų darbuotojams, viceministrams ir Seimo narių padėjėjams.

Pakeitimai numato, kad nuo 5 iki 20 procentinių punktų didinami valstybės tarnautojams sumažinti priedai už kvalifikacines klases. Tačiau šių kategorijų tarnautojams atlyginimai ikikrizinio darbo užmokesčio vis tiek nepasieks, nes jų tarnybinės algos bazinis dydis lieka 450 litų, o ne 490 litų, kaip buvo 2008-aisiais“, skelbiama BNS pranešime.

Nieko neguodžia ir populizmu atsiduodanti žinia, kad balsavime nedalyvavo opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai. O kam dalyvauti, jei darbo užmokestis vis viena kils – dalyvausi tame balsavime, ar nedalyvausi – Beviltiškėse jokio skirtumo. Tiesa, pati beviltiškiausia žinia Beviltiškėse yra ta, kad Beviltiškių Konstitucinis teismas galutinai save diskreditavo, selektyviai interpretuodamas Beviltiškių konstituciją, bei supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus, nenusišalinęs nuo svarstymo apie teisėjų atlyginimo kėlimą, kaip ir pamynė ne vieną Beviltiškių valstybės tarnybos įstatymo normą, kur trečiajame straipsnyje (Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai) išdėstyta:

„1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais.

2. Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie:

1) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus;

2) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia;

3) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams.“

Pardon, čia tikriausiai ne apie Beviltiškes, o kažkokią kitą valstybę ir kitos valstybės teisę. Tiesa, ne taip ir brangiai kainuos Beviltiškėms šis KT nutarimas – tik ketvirtį milijardo litų. Ne ką brangiau už tris karinius sraigtasparnius, kuriuos įsigijo pastarosiomis savaitėmis Beviltiškių krašto apsaugos ministerija, beje, neaišku, iš kur susigraibiusi pinigų, nes 2013 metų biudžete finansavimas krašto apsaugai buvo padidintas tik 53, 8 mijonais litų, o ne 180 – čia, kurių prireikė sraigtasparniams įsigyti. Kai reikia, Beviltiškėse pinigų atsiranda. Pinigų yra. Vien ES parama Beviltiškėms 2013-iesiems metams yra 7 milijardai 546 milijonai litų. Kur kas didesnė bėda, kaip tuos pinigus paskleisti taip, kad metų gale liktų apskritas nulis ir kitais finansiniais metais ES beviltiškiems paramos nenurėžtų.

Tad du paskutiniai šių metų mėnesiai yra baisus galvos skausmas ministerijoms ir jų buhalterėms, kaip tą sutaupytą pinigėlį artimiems savo padalinti ir išleisti. Būtent šiame lauke ir vyksta didieji Beviltiškių mūšiai, o kas ten kandidatuos ar nekandidatuos į Prezidento postą, yra tik didelės dūmų uždangos, maskuojančios tikruosius savaitės įvykius, kurie nepateks į būsimą A. Siaurusevičiaus laidą „Mūsų laisvės metai 2013“.