Biblioteka literatūros lopšiui: jautrus žingsnis į trapų Anykščių kontekstą

Besibaigiant antrajam nepriklausomybės dešimtmečiui Lietuvoje pagaliau pradėtos statyti bibliotekos palepina ir savo architektūra. Taip buvo su visai neseniai atidaryta Vilniaus universiteto biblioteka (arch. R. Paleko kolektyvas) ar kiek anksčiau duris atvėrusiomis Utenos viešąja biblioteka (arch. D. Trainausko komanda) bei Kauno medicinos universiteto biblioteka (arch. G. Janulytės-Bernotienės grupė). Viltis pateisina ir naujoji Anykščių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, į šio Aukštaitijos miestelio kontekstą jautriai įkomponuota pagal vietos architekto Vytenio Daunoro projektą.

Užvėrė centrinės dalies piktžaizdę

Naujoji Anykščių rajono savivaldybės viešoji biblioteka pastatyta XX amžiaus pradžios raudonplytės negotikinės Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios užnugaryje ant Šventosios upės kranto šlaito keteros. Ją statyti mintis Anykščiuose kilo prieš 6 metus – dar ekonominio pakilimo laikais. Pasak architekto V. Daunoro, vietą naujai bibliotekai parinko vietos valdžia. Naujasis visuomeninis statinys turėjo uždengti vieną iš Anykščių centrinės dalies urbanistinių piktžaizdžių – masyvių ir nuobodžių sovietmetyje statytų komercinių pastatų kiemą, kurį nuo Vyskupo skvero su A. Baranausko paminklu (skulptorius A. Sakalauskas, 1993 m.) iki tol pridengė tik mūrinė tvora.

Šioje vietoje įkomponuota biblioteka padėjo užbaigti kvartalo perimetrinį užstatymą. Jos statyba buvo finansuojama iš Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų.

Pasak architekto, bibliotekos sklypas yra pačioje Anykščių istorinio centro pašonėje, tačiau šioje vietoje užstatymo nebūta. Vis dėlto archeologinių kasinėjimų metu čia buvo surasta sena krosnis, kuri dabar išeksponuota bibliotekos rūsyje bei pro stiklines grindis matoma iš jos pirmojo aukšto vestibiulio.

Taikėsi prie smulkaus vietos mastelio

Pagal sumanymą biblioteka turėjo atitikti šiuolaikišką tokios įstaigos modelį – tikti ne vien kaupti ir saugoti knygas ar skaityti, bet ir įvairiems vietos kultūros renginiams, konferencijoms.

Architektas V. Daunoras PILOTUI.LT sakė, kad projektuodamas stengėsi prisitaikyti prie Anykščių istorinės dalies užstatymo, kuris čia yra smulkaus mastelio ir gana „pabiręs“. Mediniai bei raudonų plytų namai jame stovi pramaišiui ir yra išdėstyti organiškai palei keliukus, upelius.

Naujosios Anykščių bibliotekos architektūrinę koncepciją architektas rengė kartu su paminklotvarkos specialiste G. Miknevičiene. Šios koncepcijos pagrindas – dviejų aukštų plytinis dvišlaičio stogo tūris, sudalintas į 3 segmentus. Pastarieji segmentai stovi į Vyskupo skverą pasisukę skirtingu kampu, tarsi iš tiesaus kelio iškrypę urbanistinio traukinuko vagonai. Taip architektūriškai prisiderinama prie žaliosios miesto erdvės ir išlaikomas miesteliui būdingas užstatymo mastelis.

Trumpiausią tokį „vagoną“ nuo kitų dviejų pirmo aukšto lygyje atskiria praėjimas, kuris žymi kadaise čia buvusio trakto trasos vietą. Anot V. Daunoro, perspektyvoje taką galima būtų atkurti, tačiau tuomet reikėtų nugriauti kvartalo viduryje nuo sovietmečio stūksantį ūkinį pastatą. Beje, puoselėjamos viltys ir sumažinti dabar per didelę miesteliui A.Baranausko aikštės erdvę į kurią šis takas tuomet vestų.  Vis dėlto tokioms urbanistinėms permainoms, PILOTAS.LT duomenimis, kol kas dar nėra pritarusi vietos visuomenė.

Kompoziciją sustiprino stiklo juostomis

Projekto autorius bibliotekos eksterjerui parinko raudonas plytas bei čerpes, kurios savo spalva ir medžiagiškumu tvirtai antrina Anykščių seniesiems mūriniams namams bei gretimai istorinei bažnyčiai. Architektūrinę kompoziciją eksterjere architektui sukurti padėjo vertikalios stiklo juostos. Jos praskaidrina ne vien fasadus, bet ir stogų šlaitus, kuriuose „išpjausto“ netaisyklingas geometrines formas. Šios tonuoto stiklo juostos užtikrina saulės apšvietimą bibliotekos viduje.

1 532 m² ploto biblioteka, anot V. Daunoro, Anykščiams yra kaip tik – racionaliai atitinka dabartinius miestelio poreikius. Todėl ir jos interjeras buvo projektuojamas racionalus ir paprastas. „Bibliotekose paprastai dominuoja knygų pripildytos lentynos, kurios ir diktuoja margą vidaus vaizdą“, – PILOTUI.LT sakė architektas.

Į Anykščių rajono savivaldybės viešąją biblioteką galima patekti ne vien per 88 m² ploto minėtąjį pagrindinį vestibiulį, bet ir iš praėjimo, prasiskverbiančio tarp įstaigos korpusų.

Bibliotekos patalpos įstaigoje suprojektuotos pagal aukštus ir korpusus. Pirmajame jos aukšte pagal korpusų struktūrą yra išdėstyti bibliotekos abonementas su skaitykla, Vaikų literatūros skyrius, žaidimų ir repeticijų patalpos. Antrajame bibliotekos aukšte – 60 vietų konferencijų salytė, administracinės patalpos, Kraštotyros skyrius, Komplektavimo skyrius. Rūsys paskirtas dokumentų saugyklai, taip pat – įvairioms techninėms bei pagalbinėms bibliotekos patalpoms.

Architektas V.Daunoras sakė esąs patenkintas pasiekta statybinių darbų kokybe (gen. ranga „Dailinta“). „Statybininkai nesistengė čia taupyti kokybės sąskaita“, – pabrėžė jis.

Ištaisė neteisybę

Naujoji Anykščių rajono savivaldybės viešoji biblioteka jau pastatyta, tačiau į ją keltis iš senųjų patalpų bibliotekininkai kol kas neskuba. PILOTAS.LT žiniomis, dėl lėšų stygiaus buvo uždelstas bibliotekos baldų viešųjų pirkimų konkursas. Manoma, kad optimistiškiausiu atveju įkurtuvės Anykščių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje galėtų įvykti ateinantį rudenį, nors jos gali užtrukti ir iki Kalėdų.

Anykščiai Lietuvoje garsėja giliomis literatūros tradicijomis – vaizdingose Šventosios upės pakrantėse A.Baranauskas kadaise parašė garsųjį „Anykščių šilelį“, čia kūrė A.Vienuolis, netoliese augo J.Biliūnas. Ironiška, tačiau lietuvių literatūros istorijai taip nusipelnęs Aukštaitijos miestelis sau vertų knygų namų iki šiol neturėjo. Neteisybė pagaliau bus ištaisyta.

www.pilotas.lt