Artūras Kedavičius atsistatydino iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) vadovo pareigų. Reikia suprasti – nuo rytdienos Bendrojo pagalbos telefono linija veiks be trukdžių! Klasikinė praktika, kai padalinio vadovas traukiasi dėl sušlubavusios jam pavaldžios institucijos veiklos, yra greitai „suvalgoma” mūsų visuomenės. Ja įgudo naudotis nomenklatūrinę vadybos mokyklą menantys generolai ir politikai, nes taip patogu nuslėpti tikrąsias problemos priežastis ir sumėtyti pėdas. Tokio reiškinio pasekmė – netenkame padoriausių pareigūnų, nes sprendimą trauktis kai nėra vadovybės pasitikėjimo gali priimti tik labai padorūs, brandūs ir savo profesiją branginantys karininkai. Kita vertus, tokie sprendimai neapsaugo visuomenės nuo naujų nelaimių, kurių šiaip jau galėtume išvengti.
Atsistatydinusio BPC vadovo kaltė manęs neįtikina. O padorių, kompetentingų pareigūnų atsistatydinimas daro žalą visuomenės interesams ir silpnina valstybės tarnybos „genofondą“.
Žinia, iki šiol mes neturime aiškių atsakymų, kaip ir ar veikia pagalbos gyventojams sistema. Neturime, nes neaišku, kas už tuos sprendimus atsakingas. BPC pavaldus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD), kuriam vadovauja generolas Remigijus Baniulis, o technologinius BPC sprendimus „kuravo“ tiesiogiai vidaus reikalų viceministras. Taigi, BPC valdymo procese dalyvauja trys vadovai, tad norint išsiaiškinti kaltus, reiktų nagrinėti trijų asmenų kompetencijų lygius ir tik tada daryti išvadas. Akivaizdu, kad šį kartą nelaimė įvyko ne dėl to, kad nesuveikė technologinis sprendimas nustatyti skambinančiojo numerį (BPC vadovo kompetencijos sritis), o dėl to, kad jis apskritai nebuvo įdiegtas (PAGD vadovo ir vidaus reikalų ministro kompetencijos sritis!).
Sutikime, kad viena situacija susiklosto, kai BPC operatorė nesureaguoja į pagalbos skambutį, arba sutrinka veikianti sistema, nesiimama trūkumų pašalinti ir dėl to nesuteikiama pagalba, o kita, kai neužtikrinami technologiniai sprendimai, kurių diegimas nuo BPC vadovo nepriklauso. Trečia situacija, kai PAGD vadovas pagal jam priskirtas funkcijas neatlieka sau pavaldaus svarbaus padalinio stebėsenos, nereaguoja į pavaldžių padalinių ataskaitas, neorganizuoja pagalbos gyventojams teikimo, neaudituoja veiklos ir nesiima iniciatyvų parengti sprendimus, kurie pagal kompetenciją ir subordinaciją yra išskirtinė PAGD vadovo teisė ir pareiga.
Tikiu, kad Lietuvoje atsiras jėga, kuri pasidomės šia istorija iki galo.
Esu tikras, kad sprendimas trauktis A. Kedavičiui dabar yra pats blogiausias, kurį galima priimti tokioje situacijoje. Šį blogą išsiųsiu šešėlinės Vyriausybės ministrui tikėdamasis, kad istorija verta parlamentinės kontrolės procedūros, ir pateikdamas keletą įžvalgų.
Ministras D. Barakauskas, sprendžiant iš jo pasisakymų, tik tragedijos dieną sužinojo, kad BPC pavaldus jo žinybai (PAGD), o ne policijai, todėl tikėtis iš čia sprendimų arba objektyvaus vertinimo sunku. Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Remigijus Baniulis, kuriam tiesiogiai pavaldus Bendrasis pagalbos centras, tikėtina, suvokia savo padėties rimtumą, bet, regis, iki šiol sugebėjo išvengti profesijos skersvėjų, pasakodamas žmonėms apie sėkmingai nuo medžių nuimamus kačiukus, bet nesugebėdamas įspėti visuomenės apie gresiančius pavojus, susijusius su pagalbos telefonu. Perfrazuojant tarnybą jau palikusio BPC vadovo A. Kedavičiaus atsisveikinimo laišką, galima būtų pasakyti – R. Baniulį iki šiol angelai, persirengę raganomis, aplenkia ir dovanų neneša.
Įžvalgos
Pasirinktas sprendimas patraukti vadovą blogas visų pirma dėl to, kad BPC funkcionavimo klausimas iki šiol nėra sprendžiamas. Pulkininko aukos politikams ir visuomenei greičiausiai pakaks tam, kad kompensuotų emocijas, kurios kilo po tragiškos jaunos merginos žūties. Bet šis sprendimas neapsaugo nuo kitų nelaimių.
Antra, tai puiki proga politikams į strategiškai svarbią statutinę įstaigą paskirti savą žmogų. Kodėl ji svarbi strategiškai? Ogi todėl, kad tai vienintelė institucija, į kurią kasdien suplaukia visa informacija apie Lietuvos žmonių (visų mūsų) kasdienybę.
Trečia, tie, kurie buvo atsakingi už dešimčių milijonų lėšų panaudojimą, galės ramiau atsipūsti. Akistatos su atsakomybe už neveikiančią pagalbos sistemą ir panaudotus milijonus pavyks išvengti ir šį kartą.
Ketvirta, nuo visuomenės vėl siekiama nuslėpti tiesą, o tiesa man svarbi visų pirma todėl, kad galėtume apsaugoti dar likusius padorius pareigūnus nuo maitvanagių su antpečiais, kurie nuodija padorumą, garbę, atsakomybę, be kurios tarnystė visuomenei yra neįmanoma. Tiesa man svarbi dėl to, kad nevykėliai ir toliau tarpsta išstumdami gabiausius žmones.
Tuo tarpu generolas R. Baniulis, pradėjęs tyrimą prieš savo pavaldinį (A. Kedavičių) ir jį atlikdamas PAGD, mano įsitikinimu, klimpsta ir rizikuoja supainioti viešuosius ir privačius interesus, nes tirti jam reikės savo paties, o gal net ir ministro D. Barakausko kurio nors komandos nario veiklą. Ministras vertinimo dėl interesų pažeidimo išvengė, kai tyrė Petro Gražulio skundą prieš policiją, tikiuosi, generolui pakaks proto pačiam paprašyti, kad įvykį tirtų nepriklausoma institucija.
P.S. Jei tik išvados bus viešos, būtinai jas įvertinsiu savo bloge, nes maitvanagiams su antpečiais vienos aukos nepakanka, jie minta mūsų visų nelaimėmis.
Vytautas Bakas
NACIONALINIS PAREIGŪNŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMAS
Projekto „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“ vadovas
Susiję:
V. Bakas: „Kuo čia dėtas BPC vadovas – nesuprantu“
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]