Nepriklausomas Žmonių partijos portalas skelbia, kad „Prancūzijoje, Lenkijoje, Ukrainoje vis garsiau diskutuojama apie branduolinį ginklą“.
„Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai pareiškė, kad jo šalies turimas ginklas galėtų būti panaudotas apsaugoti visą Europos Sąjunga“, - svarstoma analitinėje analizėje.
Lyderystę branduolinio ginklo panaudojimo Europoje demonstruoja Prancūzijos lyderis, tačiau apie vis garsiau kalba ir Lenkija su Ukraina.
Šiuo atveju, dėl branduolinio ginklo panaudojimo dar labai trūksta tvirto Lietuvos politikos lyderių balso, o gal nei ir visų trijų Baltijos tigrų.
Norintys plačiau susipažinti su Landsbergių leidinio analitine analize, turėtų susimokėti, taikomos patrauklios nuolaidos.
P. S.
Branduolinis ginklas (dar vadinamas atominiu ginklu) – ginklas, naudojantis branduolių dalijimosi (grandininės branduolinės reakcijos) arba branduolių sintezės energiją ir turintis milžinišką griaunamąją galią lyginant su įprastiniais sprogmenimis. Dėl to vienu branduolinio ginklo užtaisu galima sunaikinti ištisą miestą.
Branduolinis ginklas pirmą kartą sukurtas JAV 1945 m. vykdant Manheteno projektą. Per visą istoriją nuo branduolinio ginklo sukūrimo kare jis naudotas du kartus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. rugpjūčio 6 d., JAV numetė branduolinę bombą „Mažylis (Little Boy)“ virš Japonijos miesto Hirošimos, o antrą bombą „Dručkis (Fat Man)“ po trijų dienų numetė ant Nagasakio.
Specialistai išaiškino, kad dėl branduoliniio ginklo panaudojimo buvo priartinta karo pabaiga ir taip išvengta dar didesnių aukų iš abiejų pusių.