BRICS perspektyvos pasaulinės perkrovos fone

Kazanė.

Dabarties pasaulyje regime stambaus masto geopolitines permainas, faktiškai tai pasaulinė perkrova. Reikia pripažinti, vienpolio pasaulio projektas, kaip ,,išvystyto globalizmo“ modelis, jau eina link saulėlydžio. Dabar jau regimi ir daugiapolio pasaulio kontūrai. Kaip gi gan staigiai įvyko tokie lemtingi posūkiai nuo vienpolio pasaulio modelio? Svarbūs trys faktoriai. Pirma, ypač nuo 2010 metų stiprėjantis Kinijos vaidmuo pasaulio ekonomikos sferoje, ir taipogi šios šalies geopolitinės įtakos stiprėjimas (tame tarpe Afrikos, Lotynų Amerikos kraštuose). Antra, nuo 2012 metų palaipsniui pasireiškė JAV ir jos sąjungininkų nesėkmės Sirijoje, Irake bei kai kuriuose kituose kraštuose, ir tuo pat metu vis ryškėjanti Irano įtaka jau minėtuose kraštuose, bei Jemene, Libane ir dar eilėje to regiono šalių. Trečia, nuo 2014 metų stiprėja Rusijos įtaka, ir ypač regima tvirta Rusijos pozicija Ukrainos konflikte (nuo 2022 metų vasario mėnesio). Tie keli faktoriai itin ryškūs, nors yra ir dar kitų faktorių.

Aišku, itin svarbu konkretūs sąlyginai nauji dariniai, kaip alternatyva vienpolio pasaulio struktūroms, ypač NATO (šiame bloke dominuoja JAV). Kokie gi tai dariniai? Vienas iš pagrindinių – tai BRICS blokas. Ši organizacija jau perėjo kelis vystymosi etapus, ir štai šiomis dienomis: spalio 22-24 d., Rusijoje, Tatarstano sostinėje Kazanėje vyksta BRICS samitas. Jame dalyvauja daugiau nei 30 valstybių lyderiai: prezidentai, premjerai, vicepremjerai. Be šalių, tikrųjų organizacijos narių lyderių, atvyko daugelio šalių –kandidatų į BRICS lyderiai. Tame tarpe Turkijos prezidentas Redžepas Erdoganas, Kubos prezidentas Migelis Diasas-Kanelis, Laoso prezidentas Tonchlanas Sisulitas ir visa eilė kitų šalių vadovų. Apie renginį dar panagrinėsime kiek vėliau, dabar keletas detalių apie pačią organizaciją.

BRICS takai

Pirmieji žingsniai link bloko formavimosi žengti dar 2006 metais, birželio mėnesį vykusio Peterburgo ekonominio forumo metu. Oficialiai BRICS pradėjo savo veiklą nuo 2009 metų. Šiuo metu tikrosios organizacijos narės – tai Rusija, Kinija, Indija, Iranas, Brazilija, Pietų Afrikos respublika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas, Etiopija. Nemažai šalių pateikė paraiškas dėl stojimo į šio bloko gretas – tai Turkija, Serbija, Malaizija, Sirija, Azerbaidžanas, Kuba, Nikaragva, Laosas ir dar visa eilė valstybių.

Jau dabar šalyse, kurios priklauso BRICS oranizacijai, gyvena 43 procentai planetos gyventojų, ir šiose šalyse sukuriama 28 procentai Bendrojo vidaus produkto. Nuo 2014 metų egzistuoja Naujasis vystymo bankas, tai faktiškai stambi tarptautinė finansinė organizacija. Šiam bankui nuo 2023 metų birželio mėnesio vadovauja buvusi Brazilijos prezidentė Delma Rusef.

Kaip mano visa eilė tarptautinių ekspertų, BRICS bloko šalys dominuos pasaulio ekonomikos sferoje jau nuo 2040 metų. Tad tikrai suprantamas įvairių šalių susidomėjimas, jų noras įsitraukti į BRICS gretas. Taipogi suprantamas įvairių šalių žiniasklaidos priemonių susidomėjimas renginiu Kazanėje.

Lietuvos realybė – antirinkos įsigalėjimas privedė link ekonominio sąstingio

Lietuvos ekonominė padėtis išlieka sudėtinga. 2004-2014 metais žlugus daugeliui stambesnių įmonių, ypač mėsos perdirbimo ir medienos apdirbimo sričių sferose, ir nuo 2022 metų visai nutraukus ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija, kai žlugo visa eilė logistikos bei krovinių gabenimo bendrovių, kurios buvo didele dalimi susiję su Rytais, šalyje ryškiai išaugo bedarbystė ir toliau auga skurdo lygis. Dėl to tęsiasi masinė emigracija į Vakarus. Taigi, Lietuvoje įsigalėjo antirinka, kai nesiremiama ekonomine tikrove, normaliais ekonomikos dėsniais ir dėl politinių motyvų, kurie galimai palankūs tik siauriems valdančiųjų sluoksniams bei jų rėmėjams iš užsienio, vykdoma iškreipta ekonominė-finansinė linija. Tokia linija nenaudinga daugumai šalies gyventojų.

Dabartinis skurdo lygis-kai net 33 procentai Lietuvos gyventojų atsidūrė žemiau skurdo ribos, tikrai ryškus. Lietuva randasi trijų skurdžiausių Europos Sąjungos šalių gretose, gera Latvijos ir Bulgarijos. Taigi, ekonominių ryšių su Rytais nutraukimas itin skaudžiai smogė mūsų kraštui.

Kitas dalykas, jog prie skurdo įsigalėjimo prisideda ir stambios aferos. Vienas iš pavyzdžių, žlugus vienam iš pensijų fondų, piliečiams padarytas virs 60 milijonų eurų nuostolis. Fondo vadovas, su konservatorių lyderiais susijęs Šarūnas Stepukonis yra laisvėje. Tyrimas formaliai vyksta, tačiau vangiai, ir galimas dalykas, jog stambus aferistas atsipirks simboline bausme. Taipogi nemenkus nuostolius piliečiams pridarė kiti stambūs aferistai, vienai iš konservatorių lyderių Monikai Navickienei artimi asmenys, jos vyras Mindaugas Navickas, jos draugė Ieva Trinkūnaitė, draugės vyras Vilhelmas Germanas. Piliečiai patyrė nuostolius, kai žlugo vienas iš jų kontroliuotų fondų, ir šiuo atveju dar nuostoliai ir biudžetui, nes per vieną iš šių veikėjų valdytų firmų apgaulės būdu pasisavintos biudžeto lėšos.

Tad nenuostabu, jog kai kurie politikai bei visuomenės veikėjai jau ragina trauktis is NATO bloko ir iš Europos Sąjungos, bei svarstyti apie naryste BRICS organizacijoje. Apie tokias permainas atviriau ar kiek nuosaikiau prabilo profesorius Eduardas Vaitkus, Andrius Martinkus, Žilvinas Razminas, Mindaugas Bastys, Giedrius Grabauskas ir dar visa eilė politikų bei visuomenės veikėjų. Akivaizdu, kad Lietuvai palaipsniui teks daryti tokius ryškius posūkius, nes atsidūrimas tikroje ekonomikos duobėje vers daryti konkrečius ryžtingus sprendimus.

BRICS aktualijos: klausimai bei užduotys

Šis organizacijos viršūnių susitikimas vyksta pasauliui svarbiu momentu, kai itin svarbus tarpvalstybinio dialogo vystymas, ir stabilumo užtikrinimas. Į Kazanę atvyko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas , Irano prezidentas Masudas Pezeškianas, Brazilijos prezidentas Lula Da Silva ir dar daugelio kitų šalių vadovai, iš viso net 33 valstybių lyderiai. Forumo darbe visa eilė įdomių temų, tame tarpe spalio 24 d. vyks plenarinis posėdis „BRICS ir Pietų krypties šalys, bendras pažangaus pasaulio formavimas“. Vėliau, pasibaigus renginiui Kazanėje, dalis įvairių šalių vadovų ir jų vadovaujamų delegacijų nariai dar vyks į keletą konferencijų.

Beje, vienas iš aktualių bei įdomių klausimų-tai galimas Saudo Arabijos įsitraukimas į BRICS organizaciją. Tai kol kas atviras klausimas, ir tik spalio 24 d. paaiškės ar tikrai ši šalis taps tikrąja BRICS nare. O bendras šalių kandidatų sąrašas tikrai platus, ir tai labai įvairios šalys-nuo Serbijos iki Tailando bei Malaizijos. Beje, kas liečia Malaiziją, tai ši sparčiai besivystanti šalis būtent atviros ekonomikos sferos, kurioje greta išvystyto agrarinio sektoriaus egzistuoja šiuolaikinių technologijų šakos, ypač elektrotechnikos prietaisų gamyba, pasiekė tikrai didelę pažangą. Dar 1970-1975 metais tai buvo gan atsilikusi šalis, o dabar Malaizija smarkiai lenkia kaimyninius kraštus-kaip Indonezija, Filipinai, ir vystymosi tempais primena Kinijos vystymosi modelį.

Ekonominės pažangos bei stabilumo siekimas –tai viena iš pagrindinių organizacijos užduočių. Tad ir šiame BRICS viršūnių susitikime Kazanėje pagrinde svarstomi ekonominiai bei finansiniai aspektai. Tačiau taipogi svarstomi ir kai kurie politiniai, kultūriniai klausimai.

Vienas iš renginio Kazanėje dalyvių, ekonomistas iš Indijos Semis Kotvanis pabrėžė: „Akivaizdu, jog BRICS sparčiai vystosi. Kodėl ši organizacija tikrai perspektyvi? Pirmiausia – tai vienas iš esminių daugiapolio pasaulio formavimosi židinių. Antra – narystė BRICS suteikia ryškius ekonominius privalumus. Būtent Indija gali tai įvertinti. Mūsų šalis per kelis dešimtmečius iš agrarinio krašto tapo išvystytų technologijų šalimi, egzistuoja ženklus elektrotechnikos prietaisų gamybos sektorius, šiuolaikinės farmacijos sektorius. Per pastaruosius keliolika metu narystė BRICS bloke suteikė daug galimybių Indijos ekonominei-socialinei plėtrai. Trečia – organizacija plečiasi ir tikrai plėsis. Ir tai svarbu, nes jau laikas formuoti alternatyvą atsilikusiam globalizmo modeliui“.