Daugelis mano, kad tik nedemokratinėse šalyse pastaruoju metu klesti cenzūra, o išsivysčiusiuose Vakaruose tokių dalykų nebūna. Griežtai tariant, pasitaiko kvailų netikėtumų, tačiau kas galėjo pagalvoti, kad gali būti užblokuota prieiga prie Williamo Shakespeare'o tekstų, – pasirodo, šie propaguoja smurtą.
Būtent tai neseniai sužinojo rašytojas Markas Forsythas, kuris ieškojo medžiagos savo knygai Britų bibliotekoje. Jis pasinaudojo bibliotekoje prieinamu Wi-Fi ryšiu, o pabandęs surasti „Hamleto“ tekstų netikėtai pamatė, kad šis W. Shakespeare'o kūrinys užblokuotas dėl jame esančių smurto scenų.
Britų bibliotekos atstovai iš karto suskubo aiškinti, kad tai yra nesusipratimas. Problema atsirado dėl bevielio interneto ryšio paslaugų tiekėjo, kuris valdo bibliotekos Wi-Fi taškus.
Tuomet, kai M. Forsythas pasiskundė dėl „Hamleto“ blokavimo savo tinklaraštyje, o apie tai papasakojo ir daugybė britų leidinių, W. Shakespeare'o kūrinys vėl tapo laisvai prieinamas. Britų bibliotekos atstovų teigimu, administracija gavo skaitytojų skundų, kad interneto filtrai neleidžia matyti kai kurių puslapių, kuriuose nėra jokio turinio, prieštaraujančio teisės aktams ir galinčio ką nors įžeisti.
Šiuo metu viešai keliamas klausimas, ar reikalinga Wi-Fi taškų „sterilizacija“ Britų bibliotekoje. Štai ką sako Kembridžo universiteto saugumo sistemų ekspertas Rossas Andersonas: „Viena iš bibliotekų funkcijų yra tai, kad būtų saugomos visos medžiagos, o ne tik „švarios“. Jei tam tikras turinys saugomas fiziniuose kaupikliuose (šiuo atveju turime knygas), o juos gali paimti kiekvienas bibliotekos lankytojas, kokia prasmė ką nors blokuoti virtualioje erdvėje?