Lapkričio 7-ąją britų parlamentarai apklausė trijų pagrindinių Jungtinės Karalystės žvalgybų – GCHQ, MI5 ir MI6 – vadovus. GCHQ direktorius seras Iainas Lobbanas teisinosi, kad jo vadovaujama agentūra „neturi laiko klausytis daugumos gyventojų telefono skambučių ar skaityti jų elektroninio pašto žinučių“, pranešė RT.
„Jei internetas – šieno laukas, mes bandome surinkti šieno kupetas ir jose esančias adatas. Žvelgiame į tas adatas šieno kupetose, į jų draugus, bet ne į aplinkui esantį šieną“, – vaizdingai porino I. Lobbanas.
Jis pareiškė, kad nekaltų Jungtinės Karalystės piliečių ir užsieniečių sekimas „būtų nelegalus, todėl mes to nedarome“.
Tai pirmas kartas, kai visų pagrindinių britų žvalgybų vadovai prabilo viešai apie Edwardą Snowdeną. Jo teigimu, GCHQ (Government Communication Headquarters) bendradarbiauja su JAV nacionaline saugumo agentūra (NSA) ir vykdo visuotinį sekimą.
MI6 vadovas seras Johnas Sawersas pasmerkė E. Snowdeną, kad jo paviešinta informacija „labai pakenkė žvalgybos agentūrų operacijoms. „Al Qaeda“ ją ryte ryja“, – sakė J. Sawersas.
Jis taip pat apkaltino ir informaciją viešinusius „The Guardian“ žurnalistus, kurie neva neįvertino, kokią riziką žvalgyboms sukėlė atskleidę E. Snowdeno dokumentus.
I. Lobbanas akcentavo, kad šie dokumentai žvalgybos agentūroms ateityje gyvenimą „kur kas pasunkins“, bet nedetalizavo kaip.
J. Sawersas pareiškė, kad MI6 artimai bendradarbiauja su žvalgų agentūromis Europoje ir Šiaurės Amerikoje dėl grėsmės iš tokių šalių kaip Sirija ir Jemenas.
MI5 vadovas Andrew Parkeris akcentavo, kad terorizmo grėsmė po 2005 m. liepos 7 d. atakų Londone sustiprėjo. Pasak jo, nuo tada Jungtinėje Karalystėje buvo bandoma surengti dar 34 teroristų atakas, kurias sustabdė žvalgyba.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]