Bus minimos Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės

Rugpjūčio 21 d., penktadienį, 18 val. vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 24-ųjų žūties metinių minėjimas prie paminklinio akmens savanorio žūties vietoje.

Ceremonijoje kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Artūras Jasinskas, kario savanorio Artūro Sakalausko motina Genovaitė Sakalauskienė, dalyvaus Laisvės gynėjo artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Laisvės gynėjai, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, Artūro Sakalausko bendražygiai, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti garbingi svečiai.

Po minėjimo 18.45 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje vyks renginys „Lietuvos savanoriai kovoje už laisvę“, kuriame dalyvaus ir jaunieji šauliai bei kariai savanoriai. Bus demonstruojami trumpametražiai filmai, pristatyta fotografijų paroda „Karys savanoris Artūras Sakalauskas“. Parodoje Lietuvos parlamento gynėjo gyvenimo kelią pristato fotografijos iš šeimos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų, fotografų Aleksandro Juozapaičio, Romo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Algirdo Sabaliausko nuotraukos. Istorinėse fotografijose taip pat pristatomi 1991 m. rugpjūčio pučo įvykių kadrai – Lietuvos Nepriklausomybės gynimas, Parlamento gynėjai, sovietų agresija prieš Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Taip pat eksponuojami dailininkės, Artūro Sakalausko pusseserės Auros Lengvenis grafikos darbai su mamos Genovaitės Sakalauskienės tekstais.

Paroda Seime eksponuojama rugpjūčio 12–24 d. Įėjimas laisvas.

Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius – šioje giminėje visą laiką buvo gyva atmintis apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas. A. Sakalausko vaikystė ir jaunystė prabėgo Dzūkijos sostinėje Alytuje: čia jis baigė mokslus Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir 9-ojoje profesinėje technikos mokykloje, degė aistra rankiniui Alytaus „Varsos“ komandoje. Iki lemtingų 1991 m. įvykių Artūras Sakalauskas dirbo Alytaus mašinų gamykloje.

1991-ųjų sausio mėn. įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių, vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.

1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.

Savanoris Artūras Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.