Būtinas naujoviškas požiūris

Jokia filosofinė mokykla nesugebėjo paaiškinti, kodėl vieniems žmonėms reikia tokių milžiniškų turtų, kai tuo pat metu milijonai kitų skursta visą gyvenimą. Žinomas mąstytojas ir dramaturgas Viljamas Somersetas Moemas pastebėjo, kad „duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė. Bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“

Pasaulis jau seniai kankinasi globalios sisteminės krizės konvulsijose. O ji pastaraisiais metais tik paaštrėjo. Deja, nėra nei rimtos krizės priežasčių analizės, nei receptų, kaip su ja susidoroti.

Visas Lietuvos gyvenimas per pastarąjį dešimtmetį panašus į nuskendusio laivo „Costa Conkordia“ istoriją ir įkaušusio jo kapitono elgesį. Nėra jokio plano, jokios strategijos, tik ėjimas apgraibomis. Tuo tarpu šalis ir toliau išsivaikšto - juk jau praradome apie milijoną tautiečių.

Ką tik stebėjome valdžių pasikeitimo šou, pagražintą tam tikrais ministrų „rankiojimosi“ ypatumais. Bet ar tikrai galima tikėtis, kad tie, kurie pakeitė buvusius, atėjo su tokiomis idėjomis su tokiomis nuostatomis, kad po metų mes visi pajusime pasikeitimus? Deja, taip teigti galėtų tik labai jau didelis optimistas. Didžiausia problema, su kuria susiduria Lietuvos valstybė, yra tai, kad jau dvidešimt metų ją valdo veikėjai (nepriklausomai nuo partiškumo), kurių pagrindinis tikslas einant į valdžią - asmeninė jų pačių ar jų partinės grupės gerovė. O tauta ir toliau pagyvens pažadais. Negi nėra kitų galimybių? Yra! Tik apie jas tylima...

Pirma, reikia baigti keikti Rytus ir perdėtai liaupsinti Vakarus. Taip, mes esame NATO ir ES šalis, bet išnaudokime tai su pozityvia nauda savo Tėvynei. Privalome įsisąmoninti, kad niekas mūsų gyvenimo už mus nenugyvens - tik mes patys. Ir savo elgesiu jį galime padaryti blogesnį arba geresnį. Tad nepervertinkime nei kitų šalių pasiekimų, nei įtakos mums ir blaiviai imkime iš pasaulio visa, kas yra geriausia.

Antra, turime oficialiai pripažinti, kad demokratija mūsų realybėje veikia iškreiptai. O pažeidus esminius jos principus, ji ne tik neveikia, bet ir duoda atvirkštinį rezultatą. Taip ja pasinaudodami į valdžią ateina kriminaliniai nusikaltėliai. Kaip galima suderinti privačią žiniasklaidą ir melą apie žodžio laisvę? Manau, visiems aišku, kad vyraujant vien tik privačiai žiniasklaidai, žodžio laisvė iš principo neįmanoma. Be to, akivaizdu, kad būtent didžiuliai nelegalūs pinigai, sumokami žiniasklaidai, ir nulemia rinkimų rezultatus, o ne idėjos ar kandidato moralinės savybės ir gabumai.

Trečia, jeigu apribota naujų idėjų masinė sklaida, tai ir mokslo pasiekimų pritaikymas ir panaudojimas mūsų labui taip pat apribotas. Taip gimsta neišvengiama priešprieša tarp mokslo, intelekto, žmonių kūrybinio potencialo kuriamo gėrio ir nedidelės grupės noro vieniems naudotis šio gėrio rezultatais.

Ketvirta, būtina paneigti įvairiausių liberalų skleidžiamą melą, esą tai, kas valstybės, yra labai blogai, o tai, kas privatu – nuostabus pasiekimas. Neneigdami privačios iniciatyvos naudos, nepamirškime, kad privatininkas siekia naudos tik sau. Bet kokia kaina. O kur privataus verslo atsakomybė prieš visuomenę, valstybę, gamtą, pagaliau - atskirą asmenį? Todėl raginu panaudoti kolektyvinį valstybės potencialą, atkuriant gyvybingą ir stiprų šalies ūkį. O pasaulinio mokslo pasiekimai bei didėjantis žmonių išsilavinimas ne tik suteikia tokias galimybes, bet net ir reikalauja pereiti nuo rinkos chaoso prie planuojamo, strateguojamo šalies ūkio vystymo. Atmetu bet kokius priekaištus dėl meilės sovietams: situacija pasikeitė iš esmės ir aklai pasikliauti akla rinka yra tiesiog neprotinga.

Penkta, turime kuo greičiau atsisakyti vartotojiškos visuomenės, kurios egoizmas veda į aklavietę. Ši visuomenė prarado bet kokius dorovinius - vertybinius orientyrus. Be to, žmogus jau tampa tik vartojimo mašina, o ne „homo sapiens intelektualis“. Vartojimą turi pakeisti tvaraus, t. y. pastovaus gerbūvio kūrimas.

Lietuva turi ne vilktis paskui išsivysčiusias šalis, o pati, pasitelkusi šiuolaikines konverguojančias NBICE technologijas, sukurti labai aukšto intelekto reikalaujančią kūrybinę šalies ekonomiką, kuri per gan trumpą laiką pavers Lietuvą pirmaujančia.

Konverguojančios NBICE technologijos (Nano - biomolekulinių, Bio - genetinių, Info - skaitmeninių, Cogno - psichoneuroninių ir Eco - harmoningai suderintų su gyvąja gamta), kurių pagrindu kuriamas visas valstybės ūkis, ir yra ateities kuriančioji ekonomika. Būtent jos turi tapti Lietuvos valstybės perėjimo į aukštesnį lygį pagrindu.

Kūrybinių industrijų potencialas gali sudaryti sąlygas pasiekti ženklaus bendro šalies suklestėjimo. Yra paskaičiuota, kad jei kūrybinėje sferoje (o šiuolaikinė gamyba taip pat patenka į šią sritį) darbuojasi apie 30% šalies dirbančiųjų, tai neišvengiamai sukuria apie 20% darbininkiškų profesijų darbo vietų, o likusieji 50% dirba paslaugų sferoje, tenkindami kitus bendruomenės poreikius. Išvada vienareikšmė - tik konverguojančių NBICE technologijų spartus vystymas gali tapti Lietuvos ūkio ir visos visuomenės atsigavimo faktoriumi. Išskirtinis šių technologijų panaudojimo bruožas – tai, kad skirtingai nuo pramoninės industrijos, teršiančios ir naikinančios Gamtą, jos privalo būti ekologiškai švarios. Žmonės privalo pereiti į naują gyvenimo kokybę santaikoje ir harmonijoje su savo gyvenama aplinka. O tai savo ruožtu gimdo naują požiūrį į visą mūsų bendruomenės gyvenimą – būtinybę materialinį gerbūvį harmoningai derinti su doroviniais elgesio standartais.

Kas visa tai privalo įgyvendinti? Niekas kitas to nepadarys, tik pati valstybė, kuri turi tapti šio proceso organizatore ir judintoja. Bet tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu Seime, Vyriausybėje ir kitose šalies valdžios institucijose atsiras asmenys ir jų grupės, propaguojančios šį kelią ir atliekančios realius darbus. Tačiau nieko nebus, jei apie tai nebus pradėta viešai kalbėti, įtraukiant kuo platesnius šalies gyventojų sluoksnius. Teiginiai, kad Lietuvoje nėra žmonių, kurie matytų šalies ateitį naujoviškai, yra neteisingi – šią būtinybę suprantančiųjų gretos tik didėja. Todėl kviečiu jungtis www.tautosvienybes.lt.

Tvarkant valstybės reikalus, svarbiausia tampa vertybės, padorumas, aukštų elgesio ir profesionalumo standartų diegimas. Manau, kad jau daugelis pradeda suprasti, jog būtent vidutinybių vadovavimas ir atvedė į dabartinę apverktiną šalies būklę. Tik dori ir išmintingi, talentingi žmones gali teisingai bei efektyviai tvarkyti bendrus mūsų valstybės reikalus. Tik tokie žmonės gali reaguoti į iššūkius, kurie suteiktų Lietuvai galimybę iš esmės keistis. Tam būtina keisti ir visų mūsų požiūrį į savo valstybę.