Buvusio kandidato į LRT gen. direktoriaus pareigas veiklos programos pristatymas

Zigmo Vaišvilos, kandidato į VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Generalinio direktoriaus pareigas, veiklos programos pristatymas

2018 m. kovo 20 d. Vilnius

Esu maloniai nustebintas LRT Tarybos patvirtinta VšĮ „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ 2018–2022 metų strategija. LRT Generalinis direktorius savo veikla turi ją įgyvendinti visapusiškai atspindint Lietuvos gyvenimą, jos geopolitinę padėtį ir valstybės perspektyvas, atverti LRT eterį platesnei įvairių nuomonių diskusijai, puoselėti valstybingumą, bet ne menkinti jį.

A.a. Romas Sakadolskis mokė Sąjūdžio žurnalistus bene svarbiausio žurnalistinės veiklos principo – visuomenei perteikti žinią, bet ne savo, t.y. žurnalisto nuomonę.

Susipažinau su kelimis www.lrt.lt 2018-03-19 d. paskelbtomis naujienomis.

„A. Merkel atvyksta gerinti santykių į Lenkiją“ – profesionaliai, glaustai paskelbta informatyvi ir Lietuvai labai reikšminga informacija, kad Vokietijos Vyriausybės vadovė pati atvyksta į Lenkiją ir kodėl.

Paskelbta ir kita žinia – „Kokia yra chaotiškos D. Trumpo pertvarkos kaina“. Deja, tai ne žinia, o vienos JAV žiniasklaidos priemonės apžvalgininko nuomonė apie JAV Prezidento D. Trampo Vyrausybę ir jos veiklą, pavadinant ją chaosu. JAV buvo ir yra strateginis Lietuvos partneris. Todėl vienos nuomonės iš JAV paskelbimas apie JAV Prezidento veiklą nėra žinia. LRT turi dirbti ne tik profesionaliai, bet ir atsakingai. LRT misija ir uždaviniai turi būti įgyvendinami suvokiant pasaulio ir Lietuvos procesus ne vienpusiškai ir paviršutiniškai.

LRT skelbiama žinia, daugumos mūsų žmonių, o ir užsienio valstybių, iš esmės, yra sutapatinama su oficialia Lietuvos valdžios nuomone. Todėl LRT skelbiama žinia neturėtų būti vieno iš kovos dėl valdžios JAV informacinės žiniasklaidos priemonės apžvalgininko nuomonė. Arba toje pačioje LRT skelbiamoje žinioje turėtų būti ir kita JAV žiniasklaidoje skelbiama nuomonė. LRT neturėtų kurti vienpusiškos nuomonės apie dabartinį JAV Prezidentą, nes tai jau yra ir politinis Lietuvos Respublikos ir JAV santykių klausimas.

Bene svarbiausias LRT veiklos trūkumas yra tai, kad politika tapo atskirta nuo kultūros. Tai pasireiškia ne tik kultūros laidų transliavimu tik LRT kultūra TV kanalu, ir faktiniu jų atsisakymu pirmajame LTR TV kanale. Kultūros atskyrimas nuo politikos neigiamai veikia LRT veiklą ne tik politinių laidų kultūros prasme, bet ir visapusiškai, t.y. kompleksiškai, pasireiškiant tuo, kad kultūra ne tik nustumta į antrą LRT veiklos planą, bet ir prarandant kultūros dvasią ir supratimą, o tuo pačiu ir atsakomybę daugelyje laidų, kuriose pasigendama vidinės kultūros. Tai skatina ir beveik nesikeičiantys ir savimi įtikėję veidai LRT TV pirmajame kanale, LRT radijo kanaluose. Tie patys veidai komentuoja ne tik politinius įvykius, bet ir kasdienį mūsų gyvenimą.

Padėtis Lietuvoje yra sudėtinga, žmonių gyvenimo nuosmukis yra ne tik finansinis, bet ir moralinis. Tai atspindi ir kita 2018-03-19 d. www.lrt.lt žinia: „B. Kulnytė: Vasario 16-osios aktą galima pamatyti nemokamai“. Ši kontraversiška tiek pati Birutės Kulnytės žinia, jei ji perteikta teisingai, ir šios žinios supaprastintas perteikimas žiniasklaidoje – abu labai svarbūs. LRT galėjo šią žinią pertekti ne formaliai, o suvokiant šios žinios giluminę skaudžią prasmę. Visuomenė turi suvokti mūsų istoriją, mūsų tautos ir valstybės supratimą ne paviršutiniškai - nemokamai pamatyti Nepriklausomybės Aktą. Žmonės autobusais vežami iš visos Lietuvos į Signatarų namus tik tam, kad juose nemokamai pamatyti šį mums visiems svarbų dokumentą, bet neskatinami suvokti jo esmės ir pavyzdžio mūsų stiprybei šiandien svarbos. LRT tai turi suvokti.

LRT su savo dideliu potencialu ir technologijomis turi tapti Lietuvos visuomenės įjungimo į valstybės gyvenimą aikštele. Ir tos mūsų tautos dalies, kuri buvo priversta išvykti ir kurią prarasti mes neturime teisės. Tai didžiulė LRT pareiga ir atsakomybė.

LRT turi prisiimti atsakomybę ir už mūsų valstybės, tautos ir jos pažiūrų bei siekių pristatymą užsienyje, visų pirma, kaimyninėse valstybėse, skatinant dialogą ir bendravimą. Būtina atsisakyti dirbtinės priešpriešos komunikavimo. Visų pirma, priešpriešos dėl priešpriešos, be ne dėl mūsų tautos ir valstybės išlikimo.

Tam būtina, visų pirma, skatinti valdžios ir visuomenės, įvairių politinių nuomonių pateikimą, diskusiją ir dialogą. Tokia LRT veikla siektina suartinti ir sutelkti suskaldytą mūsų visuomenę, mažinti valdžios atotrūkį nuo visuomenės, skatinti dalykišką jų tarpusavio bendravimą. Tam gali padėti LRT įstatymo 5 str. 6 d. nuostata, kad LRT eteris suteikiamas ne tik Prezidentui, bet ir Seimui, Vyriausybei, Seimo opozicijai. Jie turi aiškinti savo nuomonę, veiklos tikslus ir siekius, valstybės ir tautos siekius, kaip jie juos supranta, ir ne tik prieš rinkimus ar švenčių progomis. Jie turi aiškinti savo programas, esminius sprendimus. Su jais dėl jų pateiktos nuomonės turi diskutuoti politiniai oponentai, neutralūs ekspertai ir visuomenės atstovai.

Tai suaktyvintų LRT veiklą, didintų visuomenės pasitikėjimą šia veikla, skatintų diskusijas ir jų įvairiapusiškumą, padėtų išvengti laidų paviršutiniškumo ir vienpusiškumo. Tik tokiu būdu galima siekti visuomenės susigaudymo sudėtingoje ir labai pavojingoje, kontraversiškoje pasaulio ir Lietuvos situacijoje, didinti visuomenės ir valdžios tarpusavio pasitikėjimą. LRT turi tapti ta vieta, kurioje ir visuomenė, ir valdžia gali tikėtis ne vienpusiškos naudos, susidorojimo su oponentais tribūnos, o diskusijų arena ir bendrų sprendimų paieškos, diskusijų ir bendrosios kultūros, ne tik žinių, bet ir mąstymo mokykla. Taip žingsnis po žingsnio LRT programos galėtų tapti dar labiua patraukliomis įvairioms auditorijoms ne tik išorinėmis ir technologinėmis priemonėmis, bet ir, visų pirma, turinio ir kokybės prasme.

Tokiu būdu LRT taptų komunikacine aikštele ir vidinei Lietuvos diskusijai, ir diskusijai su mūsų išeivija, ir Lietuvos žmonių, ne tik valdžios atstovų komunikacija su visu pasauliu, visų pirma, su kaimyninėmis valstybėmis, Europos Sąjungos valstybėmis – narėmis. Deja, viso to, praktiškai LRT eteryje šiuo metu nėra.

Tai – labai sudėtingas uždavinys. Tačiau LRT veikla turi rodyti pavyzdį Lietuvos visuomenės ir valdžios tarpusavio susikalbėjimui, pasitikėjimui vieni kitais ir pagarbai žmogui, jo darbams ir komunikuoti visa tai Lietuvai, mūsų išeivijai ir pasauliui.

LRT turi galimybę ir pareigą formuoti ne tik šiuolaikišką, bet ir atsakingą, mąstančią ir tuo pagrindu susitelkiančią Lietuvos visuomenę, komunikuojančią su pasauliu, bet neužsidariusia savo vidiniuose kompleksuose. Tai LRT turi įgyvendinti ne tik dėl LRT misijos, bet, visų pirma, dėl mūsų Lietuvos ir tautos.

LRT labai matoma ir girdima. Todėl ir LRT atsakomybė yra didžiulė.

Dalyvauju šiame konkurse, nes manau, kad LRT misijos ir mūsų žmonių lūkesčių įgyvendinimas gali būti pasiektas tik bendru sutelktu LRT Tarybos ir administracijos darbu.

Dalyvauju šiame konkurse, siekdamas mūsų visuomenės sutelkimo, bet ne konfrontacijos ir skaldymo, nuomonės formavimo diskusijų būdu.