Centrinė apygarda 2016 m.Seimo rinkimuose – Žaliakalnio

Nes čia susidūrė ne šiaip kandidatai į Seimo narius. Čia susitiko dvi kardinaliai priešingos Lietuvos vystymo ideologijos. Vieną –  liberaltrockistinę – atstovauja Gabrielius Landsbergis, savo senelio Vytauto Landsbergio anūkas (tiems, kas nežino, paaiškiname, kad L. Trockis, panašiai kaip šiandienos liberalglobalistai – euroentuziastai tvirtino, jog socialistinė revoliucija vienoje šalyje nugalėti negali).

Nors formaliai šiuose rinkimuose jis atstovauja Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, bet drąsiai gali vadintis ir bet kurios kitos didelės parlamentinės partijos vardu. Mat bet kuriais Lietuvai esminiais klausimais, nesvarbu, ar tai būtų žemės pardavimo, ar savos valiutos – lito, atsisakymo, ar priverstinių imigrantų kvotų priėmimo klausimais – parlamentinės partijos susivienija ir kaip seniai pažįstami sugėrovai džiaugsmingai „metasi ant butelio“ ir „prapylinėja“ Lietuvą. Kitaip tariant, visada vieningai balsuoja už sprendimus, mažinančius Lietuvos suverenitetą ir valstybingumą.

Kitą – prolietuvišką tautinę – ideologiją atstovauja Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas. Jo ideologiniai ginčai su  prelegento Anūkėlio (taip liaudyje meiliai vadinamas Gabrielius Landsbergis) seneliu Vytautu Ladsbergiu jau seniai perkopė 30 metų jubiliejų.

Vienas pirmųjų stambių ginčų buvo simbolinis. Rolandas Paulauskas Sąjūdžio dokumentuose norėjo užfiksuoti „Nepriklausomybės“ sąvoką ir žodį. Vytautas Landsbergis gi buvo už „Suverenitetą“ TSRS sudėtyje. Tą jis užfiksavo ir pirmoje Vilniaus Sąjūdžio grupės ruoštoje Konstitucijoje. Ginčai ir nesutarimai, kada būdavo svarstomi Lietuvai svarbūs klausimai, tarp šių tuomet nelygiaverčių politinių lyderių buvo nuolatiniai. Lygiaverčiais jie būti niekaip negalėjo, nes Rolando amžius anuomet buvo panašus, kaip dabar Anūkėliui, t. y. 34 metai. O dabar signatarui Rolandui Paulauskui maždaug tiek pat, kiek anuomet buvo Vytautui Landsbergiui… Anuomet – visiems žinomas, bet per jaunas sąjūdžio himno „Pabudome ir Kelkimės“ kūrėjas prieš solidų „Dėdulę“ profesorių, turintį rimtą užnugarį. Nelygi kova. Todėl  anuometiniame politiniame gyvenime ir susiformavo „Landsbergistai“, ir atsvara jiems – „Tautos Pažanga“, kuri netapo „Rolandistais“ dėl per jauno Rolando amžiaus.

Nepriklausomai nuo to, ar Rolandas Paulauskas buvo veikiančiuose valdžios organuose, ar veikė kaip pavienis politikas, visuomet buvo aiški takoskyra tarp landsbergistų ir rolandistų:

Žemės klausimas – ladsbergistai UŽ žemės pardavimą užsieniečiams, rolandistai – PRIEŠ.

Stojimas į Europos Sąjungą – landsbergistai UŽ, rolandistai PRIEŠ.

Stojimas į NATO – landsbergistai UŽ, rolandistai PRIEŠ.

Lito atsisakymas – landsbergistai UŽ, rolandistai PRIEŠ.

Transtatlantinė sutartis – landsbergistai UŽ, rolandistai PRIEŠ.

Juvenalinė justicija – landsbergistai UŽ, rolandistai PRIEŠ.

Neprileisim Ivano prie vamzdžio! – taip šaukė landsbergistai.

Rolandistai tvirtino, kad taip daryti kvailystė ir ekonominis nusikaltimas prieš Lietuvą.

Sustabdyti Astravo elektrinės statybą! – kviečia landsbergistai.

Rolandistai sako, kad Nemuno tėkmės nesustabdysi, todėl reikia turėti iš to naudos.

Ir t.t. ir pan..

1992 m. buvo masiškai klastojami rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą. „Tautos Pažangos“ Tauta neišrinko. Prireikė vos kelių metų, kad patyrę intrigų meistrai, apaugę pinigais, politinę perspektyvą gerai užuodžiančiais konjuktūriniais „profesionalais“ prieš signatarą Rolandą Paulauską užtrenktų beveik visas viešų informacijos priemonių duris. Todėl ir šiais metais kova tarp dviejų ideologijų – liberaltrockistinės ir prolietuviškos tautinės – bus vėl nelygi. Mat Anūkėlis turi galingą ne tik Senelio, bet ir visos politinės sistemos, paremtos pinigais ir žiniasklaida, užnugarį. O Signataras – negausų, pinigais neturtingų pasekėjų būrelį, kurie pasiryžę iš paskutiniųjų ginti Nepriklausomos, Liaudies, bet ne Naujosios Nomenklatūros, Lietuvos idėją. Gal todėl ir jo į rinkimus vedama partija dabar vadinasi Lietuvos Liaudies partija.

Kokie bus šio istorinio susidūrimo rezultatai balsavimo prasme – dar neaišku. Aišku tik, kad Naujausių laikų Lietuvos istorijai jie bus labai svarbūs. Nes Žaliakalnio Centro apygardoje kausis ne paprasti, eiliniai politikai. Varžysis istorinės, simbolinės asmenybės ir jas atstovaujantys Anūkėliai, ideologijos.