CIGAREČIŲ KONTRABANDA SUINTERESUOTI NUSIKALTĖLIAI, POLITIKAI IR GAMINTOJAI
Lietuvos muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir kitos institucijos kovoja su kontrabanda Lietuvoje. Tačiau, regis, kad nepakankamai. Pernai visų Lietuvos teisėsaugų pareigūnai sulaikė apie 200 mln. vnt. nelegalių rūkalų. Lietuvos muitinės sulaikytų cigarečių vertė siekia 30 mln. litų. Palyginus su 2008 m. sulaikytų cigarečių kiekis išaugo beveik 90 proc.
Per du pirmus 2010-ųjų metų mėnesius Lietuvos muitinė jau sulaikė apie 50 mln. vnt. kontrabandinių cigarečių – beveik pusę pernai sulaikytų nelegalių rūkalų kiekio.
Tačiau, atrodo, kontrabandininkai griežtų bausmių nebijo. Už vertimąsi kontrabanda gresia bauda iki beveik 40 tūkst. litų arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau daugelis už nelegalių rūkalų gabenimą per sieną sulaukia ženkliai švelnesnės bausmės. Daugelis jų į kalėjimą nesėda, o paleisti teismo salėje toliau verčiasi kontrabanda.
Dažniausiai, Lietuvos teismų praktika, skiriant bausmes asmenims, už tokį nusikaltimą apsiriboja piniginės bausmės skyrimu – tai sudaro 93 proc. visų teismo skiriamų bausmių.
Maksimali bauda, numatyta už tokio pobūdžio pažeidimus - (300 MGL) teismų praktikoje per 2006-2008 m. buvo taikyta tik 2 kartus.
Taigi, asmenims dažniausiai buvo skiriamos baudos, kurių dydis nesiekia nė pusės Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos baudos dydžio!
Lietuvos teismai, išnagrinėję baudžiamąsias bylas, susijusias su akcizinių prekių nelegalia apyvarta, per 2006-2008 m. 245 asmenims skyrė piniginę bausmę – baudą, 19 asmenų – laisvės atėmimą ir tik 2 asmenims – baudą ir laisvės atėmimą.
Iš cigarečių kontrabandos pelnas siekia 500 proc. Organizuotas nusikalstamumas įsitraukė į cigarečių kontrabandos verslą, kadangi jame per labai trumpą laiką galima uždirbti didelį pelną – 100 000 cigarečių uždirba apie 10 000 JAV dolerių. Apsimoka. Bausmės už cigarečių kontrabandą yra mažos, palyginti su šaunamųjų ginklų ir narkotikų kontrabanda. Be to, požiūris į cigarečių kontrabandą visuomenėje yra daug švelnesnis nei pastarųjų.
Vidutinis Lietuvos teismuose 2006-2008 m. skiriamos baudos dydis buvo apie 14 tūkst. Lt, tai sudaro apie 108 MGL. Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas spaudai Gediminas Kulikauskas sako: „Akivaizdu, kad skiriamos baudos nesiekia net pusės dydžio numatyto baudžiamajame kodekse. Taip pat pastebėtina, kad neužfiksuota nė vieno atvejo kai baudžiamoji atsakomybė būtų taikyta juridiniam asmeniui“.
„Manau, kad bausmės nėra pakankamos. Bausmių skyrimo teismuose praktikoje nėra atsižvelgiama į atskleistos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir žalos valstybės biudžetui mastą.
Teismo skiriamos baudos dydis beveik visais atvejais nepadengia valstybės biudžetui daromos žalos dydžio ir valstybės patiriamų išlaidų, vykdant baudžiamąjį persekiojimą nelegalios akcizais apmokestinamų prekių apyvartos kontrolės srityje“.
„Kita vertus, manytume, kad bausmės, skiriamos asmenims už kontrabandą, turėtų būti orientuotos į finansinio pobūdžio poveikio priemones, t. y. pinigines bausmes – baudas, o laisvės atėmimo bausmė turėtų būti taikoma tik šių nusikalstamų veikų organizatoriams. Galima tik pastebėti, jog daugelyje Vakarų valstybių asmeniui gabenusiam kontrabandines prekes skiriama bauda, taip pat jis privalo įvykdyti mokestinę prievolę valstybei, sumokėti visus mokesčius“, - teigia G. Kulikauskas.
Lietuvos teismai, išnagrinėję baudžiamąsias bylas, susijusias su akcizinių prekių nelegalia apyvarta, per 2006-2008 m. 245 asmenims skyrė piniginę bausmę – baudą, 19 asmenų – laisvės atėmimą ir tik 2 asmenims – baudą ir laisvės atėmimą.
Informatikos ir ryšių departamento Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus vedėjas Brunonas Aranauskas pateikė gluminančius skaičius: „2009 m. buvo užregistruota 138 nusikalstamos veikos, susijusios su kontrabanda. Teismai priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius 22 asmenims iš jų 17 asmenims buvo skirtos baudos ir 5 asmenims laisvės atėmimas iki 8 metų“.
Kas slepiasi už to, kad nusikaltėliai paleidžiami į laisvę arba sulaukia itin švelnių bausmių? Gal politines partijas maitina kontrabanda? Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Arvydas Anušauskas įtaria, kad kai kurios partijos finansuojamos iš kontrabandos lėšų.
Kovo pradžioje A. Anušauskas užsiminė turįs informacijos, kad kontrabanda padeda išgyventi kai kurioms partijoms, tačiau jis atsisakė nupasakoti smulkiau apie turimą informaciją ir neįvardijo įtariamų partijų.
„Man iš principo nelabai svarbu, kokios tai partijos. Svarbu, kad toks neteisėto finansavimo principas būtų išgyvendintas“, – sakė A. Anušauskas.
Jis tik užsiminė, kad kalba apie partijų veikimą tose savivaldybėse, kurios yra arčiau Kaliningrado srities. „Taip, į tą pusę, arčiau Nemuno“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Kontrabandos šešėlis yra kritęs ir buvusiam Tauragės merui Robertui Piečiai bei jo sūnui. R. Piečia šių metų pradžioje atsistatydino dėl „asmeninių priežasčių“. Tačiau savuose rateliuose kalbama, jog dėl įtarimų kontrabanda.
Pagėgių savivaldybės vicemero Remigijus Špečkausko šeima taip pat siejama su kontrabanda. Jo sūnus Tadas Špečkauskas 2008 m. pabaigoje sprukęs nuo Pagėgių pasieniečių atsitrenkė į medį ir nulėkė į griovį. Bėglys dėvėjo juodą kaukę – taip jis slėpėsi nuo pasieniečių akių. Pareigūnai ėmė stabdyti šį automobilį, tačiau jo vairuotojas reikalavimui nepakluso, padidino greitį ir maždaug 160 km per val. greičiu nulėkė Šilutės link.
Pasieniečių persekiojamas automobilis pavojingai manevravo, blokavo jį bandantį aplenkti pareigūnų visureigį, kėlė mirtiną pavojų kitiems eismo dalyviams. Nors vairuotojas buvo įjungęs priekines šviesas, tačiau galiniai žibintai buvo specialiai išjungti, kad būtų sunkiau persekioti. Galiausiai jis nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į pakelės medį ir nulėkė į griovį. T. Špečkausko vairuojamame automobilyje buvo išimtos visos keleivių sėdynės, numeriai uždengti. Už šį nusikaltimą jis gavo vos 3500 Lt baudą.
Tėvo R. Špečkausko manymu, tai neturėtų būti priežastis pasitraukti iš vicemero pareigų.
Neseniai iškilo viešumon ir faktai dėl abejotino skaidrumo vandens telkinių nuomos sutarčių pasienio zonoje. Nemuno dešinįjį intaką Gėgę mėgėjiškai žūklei kelerius metus vietos valdžia nuomojo R. Špečkausko vadovaujamai viešajai įstaigai. Kontrabandos srautai šioje teritorijoje buvo didžiausi.
Į kontrabandos verslą puikiai įsisukę ir patys pasieniečiai. Vienoje organizuotoje grupėje, kuri buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, susibūrę 20 žmonių. Toje grupėje buvo ir 4 pasieniečiai iš Tauragės. Nuo 2005 metų iki dabar nušalinta virš 20 pasienio pareigūnų, kurie dalyvavo gabenant kontrabandą. Už leidimą plukdyti cigaretes Nemunu pasieniečiui buvo mokama apie 20 Lt už dėžę.
Dabar Seimo Antikorupcijos komisijai pirmininkaujantis Kęstas Komskis kovą gyrėsi, kad žino visą kontrabandininkų sistemą. Buvęs Pagėgių meras teigė: „Aš daug metų išdirbęs Pagėgių savivaldybėje ir puikiai žinau, kokia yra sistema. Kontrabandai vadovauja tauragiškiai, „Švinius“ ir taip toliau“.
„<...> Ant sienos buvo nutverta didelė siunta – „fūra“ su cigaretėmis. Po to atsistatydino Tauragės meras liberalcentristas Piečia. Aš turiu tikrų duomenų, kad tai ne pačio mero, bet jo sūnų bei „Šviniaus“ krovinys“, - toliau turimais duomenimis kovą gyrėsi K. Komskis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasmerkė K. Komskį. Ji siūlo atleisti opozicijos deleguotą Antikorupcijos komisijos pirmininką. I. Degutienės nuomone, Antikorupcijos komisijos pirmininkui nedera viešai girtis žinant, kaip veikia kontrabandinė sistema, kas jai vadovauja ir nesiimti jokių veiksmų. Pats K. Komskis išsižada savo žodžių. Jis sako: „Viešoje erdvėje nurodomi faktai yra pačių žurnalistų interpretacijos“.
K. Komskio paminėtas Arūnas Pukelis, pravarde „Švinius“, apgailestauja, kad yra „tokių žmonių, kurie negalvoja apie moralinę atsakomybę“. A. Pukelis sako: „Jei tai tiesa, tai Piečia būtų išvestas su antrankiais, būtų padarytas didelis šou. Yra tam tikros tarnybos, kurios yra atsakingos už tai ir gali pasakyti, kas užsiima kontrabanda, o kas – ne. Ne kažkokiam Komskiui iš Pagėgių žinot tokius dalykus“.
„Neturiu teisės blogai kalbėti apie kitą žmogų. Tačiau pasakysiu tiek – žmogus išsikelti iš provincijos gali, bet provincija iš žmogaus – ne“, - pridūrė A. Pukelis.
K. Komskis garsėja ne tik ilgu liežuviu. Jis yra gavęs net Tauragės Garbės ženklą, kuris skiriamas itin nusipelniusiems Tauragės krašto gyventojams, garsinantiems Tauragės apskritį. Prašymą Tauragės apskričiai savo brolį apdovanoti šiuo garbingu ženklu pateikė... jo brolis Virginijus Komskis, dabartinis Pagėgių meras.
Tiesa, komisija, kuri patariamuoju pobūdžiu svarsto kam turėtų atitekti Garbės ženklas, K. Komskį įrašė sąrašo gale, kaip mažiausiai nusipelniusį Tauragės apskričiai iš pateiktų kandidatų. Deja, lemiamą žodį turi tik vienas žmogus – tuometinė Tauragės apskrities viršininkė Irena Ričkuvienė šį apdovanojimą nusprendė suteikti ir K. Komskiui.
Tauragės apskrities viršininko pavaduotojas, Garbės ženklo skyrimo komisijos buvo nešnekus, tačiau pripažino, kad jam atrodė keista, kad komisijai nepritarus, I. Ričkuvienė vis dėl to skyrė šį garbingą apdovanojimą K. Komskiui.
Tuo metu Garbės ženklą gavės VDU Istorijos katedros docentas Vytenis Almonaitis pasipiktino šio ženklo skyrimu K. Komskiui. Jis atsisakė kartu su politiku fotografuotis atminimo nuotraukai. V. Almonaitis dabar sako: „Pasiteiraukite pirmo sutikto Pagėgių krašte žmogaus. Ir Jums bus paaiškinta kokią "tvarką" Pagėgiuose įvedė šis išties „gabus“ asmuo“.
„Pagėgiuose, mano nuomone, padėtis labai bloga. Per dvi kadencijas susidarė toks neofeodalinis ūkis, kai viskas priklauso nuo vienos partijos, ypač nuo vieno asmens. Visi kuriems tokia „tvarka“ nepatinka, yra vienu ar kitu būdu verčiami paklusti, baudžiami“.
„Kiek tai liečia mane asmeniškai, tai už mane jau viską pasakė opozicinių politinių partijų atstovai
pasirašydami pareiškimą "Dėl Pagėgių 700 metų jubiliejaus sužlugdymo“, - apgailestauja V. Almonaitis.
Garbės ženklo apdovanojimą K. Komskiui skyrusi Irena Ričkuvienė, kuri šiuo metu dirba Vidaus reikalų ministerijoje, tepasakė: „Nemačiau priežasčių, kodėl negalėjau jam skirti šio apdovanojimo“.
Beje, įdomus faktas – Pagėgių savivaldybės taryboje yra 21 narys, 13 iš jų partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai. Penkių seniūnijų šeimininkai taip pat yra „tvarkiečiai“. Tik trims Pagėgių savivaldybės teritorijoje įsikūrusioms bendruomenėms iš keliolikos vadovauja ne partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.
„Tvarkiečiai“ vadovauja ir svarbiausiems Savivaldybės administracijos skyriams, nemažai Savivaldybės administracijos darbuotojų taip pat yra minėtos partijos nariai arba jais yra jų šeimų nariai, likusieji – bent partijos rėmėjai. Projektų įgyvendinimą ir investicijas koordinuojančiam Ekonominės plėtros skyriui vadovauja partijos „Tvarka ir teisingumas” narė Loreta Razutienė, Finansų ir Buhalterinės apskaitos skyrių vedėjų Rūtos Fridrikienės ir Zitos Stanišauskienės sutuoktiniai priklauso tai pačiai minimai partijai. Savivaldybės Vidaus audito skyriaus vedėja ir net jaunimo užimtumu besirūpinanti koordinatorė yra taip pat šios partijos narės.
Didžioji dalis Pagėgių savivaldybės verslo įmonių ir žemės ūkio subjektų yra valdomos „tvarkiečių“ ir jų rėmėjų. Minėtos partijos nariai valdo ir Savivaldybės kontroliuojamas įstaigas (UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“, VšĮ Pagėgių PSPC ir kt.), didžiąsias krašto parduotuves, paslaugas teikiančias įmones ir bendroves.
Beveik visi vietiniai laikraščiai priklauso „tvarkiečiams“. Pagėgių savivaldybėje yra platinami du Šilutės rajono laikraščiai, kuriuose yra puslapiai, skirti Pagėgių krašto aktualijoms.
Laikraštis „Pamarys“ priklauso Pagėgių savivaldybės tarybos frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnui Edmundui Mieliuliui.
Kitas Pagėgiuose platinamame laikraštyje „Šilokarčema“ ne kartą buvo paviešinti vietinės valdžios korupcijos atvejai, nelegalios statybos, valdininkų ir politikų savivaliavimo atvejai. Taip pat – socialinės, ekonominės problemos, kurios kyla dėl „tvarkiečių“ priimtų sprendimų.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ aktyvistai ne kartą siekė įvairiomis priemonėmis užgniaužti „Šilokarčemoje“ publikuojamą kritiką jų atžvilgiu. „Tvarkiečių“ pasirinktos priemonės sukėlė ir pagėgiškių, ir politikų opozicionierių, ir netgi kai kurių pačių „tvarkiečių“ nepasitenkinimą.
Prekyba laikraščiu „Šilokarčema“ uždrausta R. Špečkausko šeimos įmonei priklausančioms parduotuvėse Natkiškių ir Ketrių miesteliuose, V. Komskio šeimos įmonei priklausiančioje parduotuvėje Vilkyškių ir Lumpėnų bei K. Komskio sūnaus Kęstučio įmonei priklausiančioje prekybos vietoje Panemunėje.
Neatlaikė spaudimo ir UAB „Admarta” savininkai, kuriems priklauso didžiausias prekybos centras Pagėgiuose „Nora“. Parduotuvės savininkai komercines patalpas nuomoja iš Seimo nario, „tvarkiečio“ K. Komskio sūnaus Kęstučio.
Neoficialiais šaltiniais yra žinoma, kad„Admartos“ savininkams pagrasinta, jei prekiaus laikraščiais „Šilokarčema“, bus nutraukta su jais parduotuvės patalpų nuomos sutartis.
Laikraščio „Šilokarčema“ leidėjai keletą mėnesių laikraštį per Lietuvos pašto skyrius platino nemokamai tose vietovėse, kur buvo uždrausta prekyba. Pašto skyriuose nusidriekdavo eilės norinčiųjų gauti nemokamą numerį.
Be to, 2007-ųjų vasarą Pagėgių turgaus prekeiviai gavo UAB "Pagėgių komunalinis ūkis" pranešimus apie tai, kad nuo rugpjūčio 1 d. turgavietė bus uždaryta einamajam remontui. Tame pranešime taip pat buvo nurodyta, kad turgus laikinai perkeliamas į kitą vietą.
Turgaus vietoje buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, šalia kurios tuometinio mero K. Komskio sūnus Kęstutis pastatė didžiulį pastatą, kurį išnuomavo prekybos centrui.
Cigarečių kontrabanda skaudžiai smogia ir patiems Lietuvos gyventojams. Potenciali 2006 m. Europos Sąjungos konfiskuotų cigarečių pakelių žala visos bendrijos šalių biudžetams siekia daugiau nei 460 mln. eurų. Europos Komisija JAV teismuose kaltinimus dėl kontrabandos yra pateikusi net patiems cigarečių gamintojams.
JAV Visuomenės dorumo centro paskelbtame Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo parengtą pranešimą "Tabako bendrovės susijusios su nusikalstamomis organizacijomis pelningoje cigarečių kontrabandoje". Šiame pranešime teigiama, kad centro vykdytas tyrimas parodė, jog trijų didžiausių pasaulio tabako bendrovių – „British American Tobacco“, „Philip Morris“ ir „R.J. Reynolds“ - pareigūnai glaudžiai dirbo su bendrovėmis ir asmenimis, tiesiogiai susijusiais su organizuotu nusikalstamumu įvairiose šalyse. Korporacijų dokumentai, teismų bylos ir vidiniai vyriausybių pranešimai, kai kurie siekiantys net aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, rodo, kad „British American Tobacco“, „Philip Morris“ ir „R.J.Reynolds“ pasirinko kontrabandos tinklus Europoje, Artimuosiuose Rytuose, JAV, Kanadoje, Kolumbijoje, Kinijoje, Pietryčių Azijoje ir Afrikoje kaip pagrindinę savo rinkodaros strategijos dalį, turinčią padidinti pelnus.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
