Prieš kelerius metus Kaune pastatyto milžinišką 1000 litų banknotą imituojančio verslo centro išvaizda tiek architektūros specialistų, tiek ir visuomenės vertinama prieštaringai. Kai kam šis pastatas atrodo simboliškas iš išvaizdus, kitiems – keistas, sunkiai suvokiamas objektas, kurio estetinį pavidalą būtų sunku vienareikšmiškai priskirti vien architektūrai. Prie pastarųjų, atrodo, prisidėjo ir CNN, Kauno verslo centrą „1000“ įtraukusi į 11 keisčiausių Europos pastatų sąrašą.
Fasadai atkartoja banknotą
2008 metais Verslo centras „1000“ Kauno pramoninės-komercinės teritorijos prieigose (Taikos pr. 88a) iškilo pagal architekto Rimo Adomaičio (su arch. R.Babrausku, M.Siaurodinu) projektą. Akivaizdu, kad architektams žymiai labiau nei kvadratiniai metrai rūpėjo „įkalti‘ ryškų ženklą Laikinosios sostinės urbanistiniame audinyje. Kauno periferijos miestovaizdyje ryškiu vietoženkliu esančio pastarojo 10 aukštų statinio fasaduose, pagal projekto autoriaus sumanymą, tiksliai atkartota tarpukaryje dailininko A. Galdiko sukurto 1000 litų banknoto grafika. Į ant briaunos pastatytą milžinišką banknotą apeliuoja ir banguota verslo centro fasadų forma. Beje, šis banknotas tarpukaryje nors ir buvo pagamintas, į apyvartą jis išleistas nebuvo.
Vis dėlto šis neįprastas ambicingas Laikinosios sostinės statinys viešumoje menkai pastabėtas, bemaž nutylėtas jo atsiradimas ir lietuvių architektų bendruomenės.
Ženklina prekybos miestelį
Verslo centro „1000“ užsakovų bei autorių užmojai visgi negali nestebinti. Jo fasadai agentūros „Factum“ yra pripažinti didžiausiu vitražu Lietuvoje. Pastarasis buvo sudėliotas iš Olandijoje pagamintų 2.070 stiklo specialių stiklo lakštų, kurių kiekvienas individualus – skiriasi savo forma ir piešiniu. Fasadų grafikai išgauti buvo panaudota brangi šilkografijos technologija.
Beje, tamsiuoju paros metu dar tikroviškesnį banknoto vaizdą sukurti padeda fasadų apšvietimas baltos, žalios ir mėlynos šviesomis. Ar pastato savininkų bei kūrėjų lūkesčiai pasiteisins komerciškai, sunku pasakyti. Vis dėlto Kauno kraštovaizdyje ar Lietuvos architektūros žemėlapyje nepastebėti šio statinio būtų sunku. Rafinuotasis ir ryškus prekybos miestelio Urmas ženklas ne vien fiziškai žymi pastaraisiais metais susitvarkiusį patį miestelį, bet ir yra tam tikras verslo simbolis, o euro įvedimo atveju – net ir savotiškas paminklas litui. Jis taip pat visada mums primins ir tuos gerus prieškrizinės ekonomikos laikus.
Sąrašas prajuokinti neskirtas
Taigi, savo šalyje bemaž nutylėtas statinys, pasiekė tam tikro įvertinimo užsienyje. Nors į minėtąjį 11-uką negalima žvelgti labai rimtai, tačiau CNN sudarytasis sąrašas vargiai teprimena juokinti skirtą architektūros marginalų rinkinį, kurio iš pirmo žvilgsnio lyg ir būtų galima tikėtis. CNN tokiems įvardinti aiškiai turi ir kitų „topų“...
Į CNN 11 keisčiausių Europos pastatų sąrašą taip pat pateko XX amžiaus pradžios ispanų architektūros genijaus A.Gaudi garsusis namas „Casa Mila“ Barselonoje, dailininko S.Dali fantazijų kupinas teatras-muziejus Figuerese (Ispanija), „Futurskopas“ Prancūzijoje. Ne ką „skystesnė“ ir naujesnės architektūros kompanija. Mat iš per pastaruosius keliolika metų pastatytų Europos namų šiame CNN sąraše puikuojasi „Šokantis namas“Prahoje, žymusis Guggenheimo muziejus Bilbao mieste (abu – arch. F.Gehry), Graco meno muziejus (Austrija; arch. C.Fournieris, P.Cookas), Oranžerijų kompleksas „Eden Project‘ Kornvalyje (Didžioji Britanija, arch. N.Grimshaw), „Kreivasis namas“Sopote (Lenkija, arch. „Szotyńscy & Zaleski).
Galima sulaukti turistų
Tokių objektų ar jų autorių brolija, ko gero, pakutentų savimeilę ne vienam lietuvių architektūros kūrėjui. Mat minėtieji objektai yra ne tik tarptautinio garso architektūros ir meno vietoženkliai, bet ir galingi traukos objektai – jų pamatyti kasmet traukia tuntai turistų iš įvairių pasaulio šalių. Netikėta, tačiau nuo šiol jų pamatyti galima tikėtis ir Kaune. Ko gero, jau pats laikas verslo centrą „1000“ įtraukti į miesto turistinius žemėlapius.