Šaltą 2003-iųjų žiemos dieną du aukšti JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojai atvyko į JAV ambasadą Varšuvoje, kad pasiimtų iš jos dvi dideles diplomatiniu paštu iš Vokietijos atsiųstas dėžes. Jose gulėjo grynieji pinigai – lygiai 15 mln. dolerių. Netrukus jie atsidūrė Lenkijos žvalgybininkų štabe, kur amerikiečių kolegas priėmė šalies šnipų kalvės vadovo pavaduotojas pulkininkas Andrzejus Konradas Derlatka (gim. 1953 m.) ir du jo pagalbininkai.
Po neilgų derybų su A. K. Derlatka ir jo sėbrais amerikiečių šnipai įkalbėjo paimti 15 mln. dolerių kyšį, idant Lenkijoje, atokioje vietovėje esančioje viloje prie ežero, būtų atidarytas „Al Qaeda“ įtariamiesiems skirtas slaptas CŽV kalėjimas, sausio 23-iąją, remdamasis CŽV darbuotojų pasakojimais, pranešė dienraštis „The Washington Post“.
Ši vietovė – netoli Lietuvos sienos esantis kaimelis Stare Kiejkuty – garsėja tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metais joje (tuomet vadintoje vokiškai – Alt Keykuth) savo bazes įkūrė nacių žvalgybos tarnybos „Abwehr“ ir SD. Už 20 km esantis oro uostas vokiečiams buvo patogus kelti į orą „Luftwaffe“ lėktuvus ir bombarduoti Varšuvą. 1968 m. Stare Kiejkuty tapo Tarybų Sąjungos karine baze, būtent iš jos į Prahos gatves išriedėjo tankai. Nuo 1971 m. kaimelyje įsikūrė Lenkijos šnipai. Tai buvo vienintelis žvalgų mokymo centras Rytų bloke už TSRS ribų, oficialiai žemėlapiuose žymimas kaip poilsio bazė. 2005 m. gruodžio 15 d. tuometinis Lenkijos užsienio žvalgybos agentūros (Agencja Wywiadu, AW arba JW 3164) vadovas Zbigniewas Siemątkowskis (gim. 1957 m.), A. K. Derlatkos šefas, pripažino, kad Stare Kiejkuty kaime egzistuoja dvi „vidinės zonos“, kuriose teisę lankytis turi CŽV pareigūnai. Vienoje šių zonų, vadinamojoje Strefa B, nuo 2005 m. įsikūrusi AW bazė.
Beje, po naudingos sutarties 2005 m. A. K. Derlatka buvo išsiųstas dirbti Lenkijos ambasadoriumi Pietų Korėjoje, o jo šefas 2012 m. apkaltintas leidęs CŽV naudoti brutalius kankinimo metodus Lenkijos Respublikoje.
CŽV kalėjimas Lenkijoje – vienas svarbiausių JAV žvalgybos pasiekimų kuriant vadinamąsias „juodąsias vietas“ (black sites) po 2001 m.
Stare Kiejkuty kalėjime buvo laikomas ir vadinamasis Rugsėjo 11-osios tragedijos sąmokslininkas Chalidas Šeichas Mohamedas (gim. 1964 m.), kuris Lenkijoje kankintas 183 kartus vien „vandens procedūromis“ (waterboarding). Beje, šią procedūrą kaip kankinimą dar 2009 m. pasmerkė JAV prezidentas Barackas Obama.
JAV Senato žvalgybos komitetas, vadovaujamas senatorės Dianne Feinstein, artimiausiu metu ketina paviešinti visą 6 000 puslapių ataskaitą apie kankinimus Lenkijoje įkurdintame CŽV kalėjime.
Ataskaitoje, kurios detalės po truputį atskleidžiamos, aprašomos ir 300 000 dolerių kainavusios filmavimo kameros, naudotos Lenkijos CŽV kalėjime, ir nedidukai dviejų aukštų viloje įrengti kambarėliai–vienutės. Pranešama, kad Lenkijos CŽV kalėjimas buvo kimšte prikimštas kalinių, jie talpinti ir greta esančioje daržinėje.
Žinomas ir CŽV kalėjimo Lenkijoje kodinis pavadinimas – „Quartz“.
Pasak „The Washington Post“, CŽV taip pat įkūrė slaptus kalėjimus Rumunijoje, Maroke ir Lietuvoje. Marokiečiai, pavyzdžiui, gavo 20 mln. dolerių kyšį kalėjimui „Bombay“ pastatyti. Apie Lietuvą „The Washington Post“ kol kas plačiau neužsimena.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]