Dar kartą apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje

Ekspertai.eu jau rašė apie 11 metų neteisingai mokamą minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) Lietuvoje, kuris šiuo metu turėtų būti 1 012 litų, atskaičius visus mokesčius.

Nagrinėdami toliau šią temą, nusiuntėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tokį klausimą: „2001 m. Lietuva pasirašė Europos socialinę chartiją, pagal kurią įsipareigojo Lietuvos piliečiams mokėti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), kuris siektų 60 procentų vidutinio mėnesinio atlyginimo (VMA). Kodėl Lietuva nesilaiko 2001 m. pasirašytos chartijos?“

Atsakymas buvo toks: „Lietuvoje minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Ją sudaro profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai. Taip pat, svarstant minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo klausimus, vertinama ir darbuotojų bei darbdavių organizacijų, kurios nėra Trišalės tarybos narės, nuomonė. Jeigu Vyriausybė nenustato minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos iki einamųjų metų birželio 1 dienos, tada tai padaro ir tvirtina Seimas, atsižvelgdamas į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Nustatant minimalųjį darbo užmokestį, kartu vertinamas ir jo didinimo poveikis ekonomikai, ypač smulkaus ir vidutinio verslo galimybės mokėti didesnį minimalųjį darbo užmokestį, nes ekonomiškai nepagrįstas minimaliojo darbo užmokesčio didinimas gali didinti nedarbą arba trumpinti minimalųjį darbo užmokestį gaunančių darbuotojų darbo laiką, taip sumažinant ir jų darbo užmokestį, gali paskatinti mokesčių slėpimą, lemti bankrutuojančių įmonių skaičiaus padidėjimą. Gerėjant ekonominei situacijai Vyriausybė, atsižvelgdama į profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų siūlymus Trišalėje taryboje, smulkaus ir vidutinio verslo bei kitų profesinių sąjungų, nedalyvaujančių Trišalėje taryboje, atstovų nuomonę, į šalies makroekonominę situaciją ir finansines perspektyvas, nuosekliai didins šalies minimalųjį darbo užmokestį, siekiant, kad jis artėtų prie 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio.“

Privalo vykdyti galiojantį įstatymą

Sorbonos universiteto dėstytojas Stanislovas Tomas sakė: „Profsąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profsąjungų konfederacija, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profsąjunga, Lietuvos maistininkų profsąjunga, Lietuvos darbo federacija, kurios yra darbuotojų atstovai Trišalėje taryboje, neprašo padidinti minimalios algos į rankas iki 60 proc. vidutinės algos į rankas, kaip to reikalauja Europos socialinė chartija. Taip pat to neprašo ir jokios kitos profsąjungos, kurios neįeina į Trišalę tarybą. Tačiau gal vyriausybė savo iniciatyva turėtų laikytis įstatymo?“ Pasak mokslininko, ministerija pažeidžia įstatymą todėl, jog jai atrodo, kad smulkieji verslininkai tiek mokėti nesugebėtų. „Man atrodo, kad versle nebūna nišų – jeigu smulkusis verslininkas užsidaro, jo vietą labai greitai užims kitas verslininkas, kuris bus stambesnis ir galės mokėti normalų atlyginimą. Tuščių vietų versle ilgai nebūna. Be to, padidėjusios žmonių pajamos padidins verslo pelną – žmonės galės daugiau išleisti parduotuvėse ir šie pinigai vėl grįš verslui“, - svarstė S. Tomas.

Anot jo, nesvarbu, ką ministerija mano arba nemano – ji privalo vykdyti galiojantį įstatymą. „Strasbūro jurisprudencija nepripažįsta tokio pasiteisinimo „profsąjungos nesiūlo, o mes patys irgi nieko nedarysim, nes smulkieji verslininkai neturi pinigų. Tai gal suraskite bent laikiną išeitį?“ - sako Sorbonos universiteto dėstytojas. Jo siūlomas variantas yra toks, kad stambesnis verslas turėtų nedelsdamas pradėti mokėti 60 proc. MMA nuo VMA, o dėl smulkiųjų – tik po Teismo sprendimo. „Mažesnio atlyginimo ir 60 proc. skirtumą Lietuvos Vyriausybė privalo padengti pašalpomis. Malonu girdėti tik tai, kad ministerija neneigia pareigos kelti algą“, - ministerijos atsakymą pakomentavo mokslininkas.

Minimali alga viena didžiausių ES pagal santykį su vidutiniu atlyginimu

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko ir Trišalės tarybos nario Artūro Černiausko teigimu, pirmiausia reikėtų nepainioti minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) ir minimalių pajamų (minimali alga ir įvairios kompensacijos). „Jeigu aš neklystu, Europos socialinėje chartijoje yra numatytos minimalios pajamos. Didelei daliai žmonių, kurie gauna minimalų užmokestį, yra kompensuojamas šildymas ir vaikų maitinimas. Prieš rinkimus kai kurie politikai siūlė skųsti teismuose minimalios algos dydį. Bet kalbama yra apie minimalias pajamas, o jų apskaičiavimas yra ganėtinai sudėtingas, nes kiek tų kompensacijų kas gauna ir kiek jos atsieina pinigine išraiška, niekas negali realiai pasakyti. Tačiau kalbant apie MMA dabar, kai yra padidinta iki 1 000 litų, tai sudaro 48 procentus VMA. Mūsų minimali alga dabar yra viena didžiausių Europos Sąjungoje pagal santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu. Nedaug kur Europos šalys turi tokį santykį, koks yra Lietuvoje. Tai pagal šitą statistiką mūsų padėtis tikrai neėra bloga, visai gerai atrodom“, - kalbėjo A. Černiauskas.

Šiuo klausimu Sorbonos universiteto dėstytojas S.Tomas teigė, kad ne visos pašalpos skaičiuojamos į tuos 10 procentų, pavyzdžiui, pašalpos jaunoms šeimoms, stipendijos arba vaistų kompensacija nėra pašalpos, kurios mokamos su MMA. „Tai vyriausybė turi įrodyti, kad kokia nors konkreti pašalpa turi būti įskaičiuota į 10 procentų“, - teigė mokslininkas. Pasak jo, jeigu tam tikru atveju pašalpos dengia skirtumą tarp MMA ir 50 proc., ši pašalpa nelaikoma pašalpa, kuri padaro minimalias pajamas atitinkančiomis chartijos nuostatus. Į pašalpas pradedama atsižvelgti tik tuo atveju, kai MMA siekia 50 proc., o to Lietuvoje nėra. „Gali būti atvejų, kai pašalpa truputį mažesnė už 10 proc., tačiau tokiu atveju vyriausybė turi įrodyti, kad šalyje labai žemos kainos. Tai labai ilga teisinė diskusija – aš laikausi pozicijos, kad Lietuvoje kainos nėra žemos. Paryžiuje maisto produktų (duonos, bulvių, pieno) kainos žemesnės nei "Maximoje“, - sakė dėstytojas.

Klausiame konfederacijos pirmininko A. Černiausko, tai galbūt Lietuvoje viskas gerai, jei jau tas procentas siekia beveik 50? „Aš nesakau, kad viskas yra gerai. Pavyzdžiui, lyginant, kokią dalį BVP sudaro darbo užmokestis, tai Lietuvoje yra apie 44-45 procentai. Jeigu palygintume su pirmojo dešimtuko pagal gyvenimo lygį Europos Sąjungos šalimis, tai ten yra daugiau kaip 60 procentų. Tai šiuo atveju Lietuvos rodiklis yra tikrai blogas ir darbo užmokestis Lietuvoje yra visiškai per mažas – tai labai didelė problema. Darbo užmokesčio apmokestinimas yra labai didelis. Mes į pirmą penketuką patenkam ES pagal darbo užmokesčio apmokestinimą. Taip pat į pirmą penketuką patenkam dėl verslo neapmokestinimo. Lietuva viena iš mažiausiai verslą apmokestinančių ES. Tai šitas santykis visiškai neatitinka, koks jis turėtų būti ES valstybėse. Bet būtent kalbant apie MMA ir VMA santykį, kuris gana daug kur yra akcentuojamas, tai mes ganėtinai gerai atrodom pagal tą statistiką. Pagal patį darbo užmokesčio dydį prastai atrodom, tačiau pagal santykį gerai“, - teigė A. Černiauskas.

Per didelė dalis gyventojų dirba už minimalų atlyginimą

Anot Trišalės tarybos nario, svarbu, kiek žmonių Lietuvoje gauna tą minimalų darbo užmokestį. „Deja, kadangi pas mus 25 procentai gauna MMA, o už jį pragyvent yra ganėtinai sudėtinga arba visai neįmanoma, jie nesijaučia oriai. Pavyzdžiui, didelėse įmonėse yra labai aiškiai pasakyta, jeigu darbui dirbti reikia išsilavinimo, kvalifikacijos, tai eidamas šias pareigas žmogus gaus 2 000 ar 1 800 litų. Jeigu darbuotojas pagerina savo kvalifikaciją, palipa karjeros laipteliu aukščiau, jam gali būti mokama ir 2 500 litų alga, bet visa problema, kad ketvirtadalis dirbančiųjų gauna MMA. Užsienyje minimalų atlygį gauna 2-3 procentai gyventojų, ir tai už nekvalifikuotą darbą.“

Anot A. Černiausko, kai prasideda rinkimai, prasideda svarstymai, kokia ta minimali alga turėtų būti. Visas darbo užmokestis yra labiau politinis dalykas. „Mes norėjom, kad MMA būtų susieta su tam tikru prekių krepšeliu, su absoliučia skurdo riba, su infliacija. Kiekvienais metais minimali alga turėtų būti indeksuojama pagal esančią infliaciją, pabrangimą, pagal prekių krepšelio kainą, bet politikams indeksacija nėra labai priimtina. Jie praranda svarbų kozirį prieš tam tikrus politinius procesus, būtent „sužaisti“ su minimalia alga. Sena vyriausybė padidino 50 litų, tai atėjusi nauja iš karto padarė 1000 litų. Vienos valdžios finansų ministerija skaičiavo, kad minimalios algos pakėlimas yra nuostolis valstybei, kita skaičiavo, kad tai didelis pliusas.“

MMA padidinimą smulkusis verslas pakėlė, mokėjimas vokeliuose sumažėjo

Paklaustas, kaip smulkusis verslas reaguoja į MMA padidinimą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas sakė: „Mes prašėme, kad smulkusis verslas pateiktų problemas, kodėl jie negali mokėti minimalios algos, tačiau atsiliepė vos pora įmonių. Dabar neatrodo, kad smulkusis verslas būtent dėl MMA padidinimo išeina iš rinkos. Mes siūlėme, kad būtų sudarytas tam tikras mechanizmas: jeigu įmonės materialinė padėtis yra sunki, ji galėtų pateikti duomenis Mokesčių inspekcijai ir ši galėtų leisti įmonei nedidinti MMA. Buvo net įstatymų projektai užregistruoti, bet tuo viskas ir pasibaigė. Todėl galima teigti, kad MMA padidinimas buvo normaliai priimtas smulkiojo verslo, nes šnekėta apie tai seniai, mat darbdaviai tam ruošėsi nuo 2008 metų, o tik nuo šių metų sausio 1 dienos MMA pakelta iki 1 000 litų.“

Apie mokėjimus vokeliuose A.Černiauskas atsiliepė kaip apie kuriozinę situaciją: „Darbuotojai skundžiasi, kad, padidinus MMA, sumažėjo jų darbo užmokestis. Būtent tie darbuotojai, kurie gaudavo nelegalų užmokestį. Darbdavys išėmė iš vokelio tuos pinigus su visais mokesčiais, mat jie padidėjo, tai galutinai darbuotojas gauna mažiau, nes darbdavys moka mokesčius. O kad būtų specialiai mažinamas darbo laikas, kaip buvo žadama, tokių drastiškų dalykų negirdėti. Aišku, ne visur mes turime savo atstovų, kur smulkusis ir vidutinis verslas, tad 100 procentų sakyti, kad situacija labai gera, negalėčiau, bet ten, kur dirba mūsų žmonės, didelių nusiskundimų negirdime.“