Premjeras Saulius Skvernelis Lietuvos Ekonomikos konferencijoje pristatė pagrindines Vyriausybės vykdomas reformas, esminius pokyčius ekonomikos, socialinėje ir kitose srityse.
Apie tai skelbiama Vyriausybės pranešime visuomenei „Premjeras: Vyriausybės vykdomos reformos pagerins visų Lietuvos žmonių gyvenimą“.
Pranešime premjeras pabrėžė, kad 2018 m. sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginti su 2017 m. padidėjo 3,4 proc. Bruto darbo užmokestis pernai IV ketvirtį, žvelgiant į ankstesnius metus, išaugo apie 10 proc., o viešajame sektoriuje padidėjo 12,5 procentų.
Akcentuota, kad Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2018“ Lietuva pakilo į 14 vietą, o tai istoriškai geriausias šalies įvertinimas pagal šį indeksą. Pasauliniame kontekste Lietuva užima 3-iąją vietą pagal užsienio investicijų kuriamų darbo vietų vertę. 2018 m. į šalį pritrauktas rekordinis kiekis tiesioginių užsienio investicinių projektų sukurs daugiau nei 6700 darbo vietų.
Taip pat labai svarbu, kad pernai ir šių metų pradžioje pirmą kartą fiksuotas teigiamas migracijos rezultatas.
„Vyriausybė pernai pavasarį pasiūlė visapusišką reformų paketą, šešios reformos, kurios įgyvendinamos kartu, iš esmės pagerins gyvenimo, darbo ir vaikų auginimo aplinką Lietuvoje, žmonės daugiau uždirbs ir turės daugiau paskatų dirbti Lietuvoje“, - pasakė S.Skvernelis.
Pažymėta, jog ypatingas reformos akcentas – didinti darbo rinkos patrauklumą, reformuojant mokesčių sistemą, ją darant teisingesnę ir patrauklesnę investuotojams, mažinti darbo jėgos mokesčius, ypač gaunantiems vidutines pajamas asmenims.
Jau nuo 2019 m. sausio mėn., palyginti su 2018 m. sausiu, neto vidutinės pajamos padidėjo 104 eurų. Iš jų 40 eurų - dėl mokesčių reformos, likusi dalis – dėl augančios ekonomikos.
Tai pat bus toliau stiprinama kova su šešėline ekonomika, numatyta šiemet iš šešėlio gauti 220 mln. eurų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų.
Kalbant apie sveikatos reformą pabrėžta, kad jau sutrumpėjo eilės pas gydytojus - pernai pas šeimos gydytoją per 7 dienas pateko 89 proc. asmenų. Sparčiai populiarėja pasiūlyta naujovė - nuotolinė paslauga pacientas-gydytojas, taip pat sumažėjo išlaidos vaistams.
Per dvejus metus viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis pakilo 379 eurais (28 proc.), o slaugytojų – 207 eurais (30 proc.).
2016 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestis padidintas vidutiniškai 40 proc. 83 proc. šiemet padidinta ir doktorantams teikiama parama, pertvarkomas aukštųjų mokyklų tinklas.
Įgyvendinus etatinio apmokėjimo I etapą mokytojų vidutinis darbo užmokestis bruto 2018 m. IV ketvirtį buvo kilo 14 proc. didesnis nei 2017 m. IV ketvirtį.
Tęsiant reformos trijų metų planą, bus atnaujinamas ugdymo turinys, toliau modernizuojama mokyklų įranga, keliama ugdymo kokybė, toliau didės atlyginimai, mažinamos patyčios mažinimas, neformalaus švietimo plėtra.
Reformos priemonės orientuotos į mokslo žinių perkėlimą į komerciją turi skatinti paskatas kurti naujus produktus, inovatyvių investicijų pritraukimą ir BVP augimą ne mažiau penktadaliu. Jau 2018 m. sumanios specializacijos krypties sektoriaus pridėtinė vertė padidėjo 9 proc., o dirbančiųjų skaičius išaugo 2 proc., lyginant su 2017 m.
Premjeras pabrėžė, kad didžiausias reformų santykinis efektas BVP bus pasiektas maždaug 2025-2027 metais - reformos lems daugiau nei 1,2 mlrd. didesnį BVP, 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų.
Šaltinis: lrv.lt
Naujausi
Naujausi komentarai
Tik mąstantiems
IP 79.139.247.238 | 23:47:04
Susiradau internete tą Čiurlionio paveikslą “Karalių pasaka”, apie kurį rašo savo straipsnyje G.Jakavonis. Rimtą mįslę uždavė autorius. Paskaitykite paskutinę straipsnio pastraipą. Parašyta, kad paveiksle Du karaliai, Čiurlionis pavaizdavo du karalius, laikančius lietuvišką sodybą. Pažiūrėkit į pav...