Daugėja klausimų dėl "Fluxus"

2009 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje vykusiame posėdyje buvo svarstomas "ekspertai.eu" skundas dėl Vilniaus miesto mero Viliaus Navicko ir Vilniaus vicemero Gintauto Babravičiaus neveikimo. Rugsėjo pradžioje piliečiai uždavė keletą klausimų dėl keistomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojų lėšomis įsigytos ir iki šios dienos niekur neeksponuojamos "Fluxus" kolekcijos.

Posėdyje dalyvavę skundo teikėjai tvirtino, kad atsakymų laiku nesulaukė. O kai sulaukė, teigė, esą jų negalima laikyti atsakymais. Dėl to visuomenininkams iškilo tik dar daugiau klausimų ir įtarimų, jog visa "Fluxus" kolekcijos įsigijimo istorija gali būti dar viena didelė finansinė afera.

Posėdyje dalyvavęs savivaldybės atstovas išreiškė nuomonę, kodėl keliamas toks ažiotažas dėl "Fluxus" kolekcijos: "Tai, mūsų nuomone, trikdymas valstybinių įstaigų darbo siekiant kažkokių kitų tikslų ir tie prašymai visiškai nepadengti jokiomis teisinėmis normomis ir daromos problemos ten, kur jų nėra". Prelegentas teigė, kad atsakymai buvo pateikti laiku pagal visus įstatyme numatytus terminus, o ieškovai remiasi emocijomis, o ne faktais.

Komisija savo sprendimą paskelbs po trijų darbo dienų.

Trumpai apie Jurgį Mačiūną

Jurgis Mačiūnas (George Maciunas, 1931-1978) yra išskirtinis lietuvių kilmės menininkas. Jo kūryba peržengia lokalios lietuvių dailės istorijos ribas ir užima svarbią vietą septintojo dešimtmečio avangardo judėjime. Jo meno samprata formavosi veikiama jau ne lietuviškų dailės tradicijų, o Vakarų, visų pirma – Amerikos meno raidos.

Jurgis Mačiūnas gimė 1931 m. lapkričio 8 d. Kaune, tėvas buvo inžinierius, motina – balerina. Mokyklą lankė kartu su Vytautu Landsbergiu, su kuriuo palaikė ryšius ir vėliau. Apie jį rašoma: „Skirtingai nuo Lietuvių menininkų daugumos, jis jau buvo miesto vaikas, be tradicinės nostalgijos kaimui ir gamtai, be nacionalinio valstietiškų vertybių mentaliteto, taip branginto išeivijos kūryboje. Vaikystė prabėgo jau gana modernizuotame ketvirtojo dešimtmečio Kaune, konstruktyvistinės architektūros namuose (Parodos g. Nr. 1). 1944 m. šeima traukėsi nuo sovietinės okupacijos į Vakarus, būdamas paauglys patyrė pabėgėlių stovyklų skurdą ir vargus“ [1].

1948 m. J. Mačiūnas persikėlė į JAV. 1949-1952 m. studijavo meno istoriją, grafiką, architektūrą Cooper Union meno mokykloje Niujorke. Architektūros bakalauro laipsnį gavo 1954 m. Carnegie technologijos institute, Pitsburge. 1955-1960 m. J. Mačiūnas tęsė mokslus Dailiųjų menų institute, Niujorko universitete, kur studijavo Europos ir Sibiro tautų meną ir kultūrą. 1956-1960 m. parengė „Meno žemėlapių istoriją“ – milžinišką 6x12 pėdų laiko ir erdvės žemėlapį, kataloguojantį visus praeities stilius, judėjimus, mokyklas, menininkus ir t.t.

Gyvendamas Niujorke, susižavėjo J. Cage‘u, kuris savo kompozicijoms naudojo aplinkos „nemeninę“ realybę ir teigė, kad visiems meno kūriniams (ir muzikai) kaip medžiagą galima naudoti jau pagamintus daiktus, taip vadinamuosius „ready-made“.

Lemiamos įtakos J. Mačiūnui turėjo J. Cage‘o pasekėjo R. Maxfieldo elektroninės muzikos paskaitos, kurias jis pradėjo lankyti 1960 m. rudenį. Jurgio motina teigė: „Be Manhatteno Mačiūnas nebūtų tapęs tuo, kuo tapo“ [2]. Jis atsikraustė į „milžinišką miestą“, į kurį XX a. antroje pusėje susibūrė įvairių rasių ir tautų talentai. Iš Europos sostinių į Niujorką kartu su menininkais persikėlė ir modernistiniai judėjimai: kubizmas, dadaizmas ir siurrealizmas. Niujorkas tapo avangardo sostine.

1960 m. kartu su Almiu Šalčiu Niujorke, Madison Aveniu Nr. 925, J. Mačiūnas atidarė galeriją AG (pavadintą pagal pirmąsias savininkų vardų raides), kurioje ketino rengti paskaitas, veiksmo koncertus, rodyti nekomercinius, poetinius, eksperimentinius kino filmus[3]. Šią galeriją J. Mačiūnas pavertė naujojo meno scena. AG galerijoje užgimė "Fluxus" judėjimas, kurio pavadinimas buvo perimtas iš taip ir nepasirodžiusio lietuvių išeivių avangardinės kultūros žurnalo.

Čia galite paskaityti Vytauto Landsbergio straipsnį "Liaudies konceptualizmas ir Jurgis Mačiūnas".