Daugėja linkusių balsuoti Europos Parlamento rinkimuose

Lietuvos gyventojai yra tarp didžiausių eurooptimistų ES, o daugiau kaip pusė jų mano, jog svarbu balsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Lietuviai daugiausia balsuoja iš įpročio ir pareigos, o nebalsuoja – dėl nepasitikėjimo savo įtaka politikoje, nors linkę tai pateisinti techninėmis priežastimis. Tai parodė balandį Europos Parlamento užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
 
Likus metams iki Europos Parlamento rinkimų atliktas „Eurobarometro“ tyrimas atskleidė, jog 67 proc. Lietuvos gyventojų savo šalies narystę ES vertina teigiamai (ES vidurkis – 60 proc.). Net 90 proc. lietuvių įsitikinę, kad narystė ES suteikė naudos Lietuvai – tai 23 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis. Lietuva pagal šį rodiklį nusileidžia tik Airijai ir Maltai. 60 proc. lietuvių patenkinti demokratija Europos Sąjungoje – tai 7 proc. daugiau nei pernai rudenį ir net 14 proc. daugiau nei ES vidurkis. 53 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad padėtis ES gerėja – tai net 21 proc. punktu daugiau nei ES vidurkis. Optimistiškiau ES padėtį vertina tik airiai. Per pastarąjį pusmetį šis rodiklis Lietuvoje išaugo net 7 proc. punktais. Pesimistiškiausi šiuo klausimu graikai – 68 proc. jų mano, kad padėtis ES blogėja.
 
Paklausti apie Europos Parlamentą, 26 proc. lietuvių jį įvertino teigiamai, o 59 proc. – neutraliai. Vis dėlto net 59 proc. apklaustųjų Lietuvoje norėtų galingesnio EP (ES vidurkis – 47 proc.), o daugiau kaip pusė (52 proc.) mano, kad labai svarbu balsuoti EP rinkimuose – tai net 10 proc. punktų daugiau palyginti su praėjusiųjų metų rudeniu.
 
Padėtį savo šalyje lietuviai vertina daug kritiškiau: vos 32 proc. mano, kad padėtis Lietuvoje gerėja, o 43 proc. įsitikinę, jog ji blogėja. Vis dėlto lietuviai po truputį ima vertintu savo šalies perspektyvą palankiau (pernai rudenį tik 27 proc. apklaustųjų manė, kad padėtis Lietuvoje gerėja). Nemažai Lietuvos gyventojų vis dar mano, jog jų nuomonė nėra svarbi nei ES, nei savo šalyje. Tik 31 proc. lietuvių mano, kad jų balsas Europos Sąjungoje yra svarbus (ES vidurkis – 48 proc.). Vis dėlto šis rodiklis nuolat auga daugumoje ES šalių: per pusmetį Lietuvoje jis padidėjo 6 proc. punktais. Tiek pat apklaustų Lietuvos gyventojų (31 proc.) mano, kad jų nuomonė svarbi jų šalyje – tai mažiausias rodiklis visoje ES.

Iš apklausos atrodo, kad rinkėjų aktyvumą Lietuvoje labiausiai nulemia įpročiai ir pasitikėjimas savo įtaka politikoje. 68 proc. apklaustų lietuvių atsakė, kad žmonės EP rinkimuose balsuoja dėl pareigos – tai net 21 proc. punktu daugiau nei ES vidurkis. Pusė lietuvių mano, kad žmonės balsuoja, nes tai daro visada (ES vidurkis – 31 proc.), 39 proc. – kad balsuojantieji nori paremti ES, o 37 proc. tiki, kad žmonės balsuoja, nes jaučiasi europiečiai ar ES piliečiai (vidurkis – 30 proc.). Paklausti apie nebalsavimo priežastis, 75 proc. apklaustųjų Lietuvoje atsakė, kad žmonės netiki, jog jų balsas gali kažką pakeisti, 58 proc. – kad žmonės apskritai nesidomi politika ir rinkimais, o 55 proc. – kad jie nepasitiki politine sistema. Paklausti apie savo paties dalyvavimą rinkimuose, 46 proc. nebalsavusių lietuvių teisinosi techninėmis priežastimis, o tik mažiau nei ketvirtadalis (23 proc.) teigė nebalsavę dėl ideologinių ar politinių priežasčių.

Lietuvos gyventojai norėtų, kad Europos Parlamento rinkimų kampanijos metu daugiausia dėmesio būtų skiriama ekonomikos augimui (60 proc.), jaunimo nedarbo mažinimui (55 proc.) ir socialinei apsaugai (45 proc.). Visais šiais rodikliais Lietuva gerokai lenkia ES vidurkį. Nors beveik pusei europiečių rūpi kova su terorizmu, Lietuvoje šią temą kaip svarbią paminėjo vos 34 proc. gyventojų.

„Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad pusė europiečių domisi rinkimais į Europos Parlamentą, nors tik trečdalis žino konkrečią jų datą. Tikiuosi, kad iki kitų metų gegužės visi žinos apie šiuos rinkimus ir bus apsisprendę, kokios jie nori žemyno ateities“, – pareiškė Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani.

Šaltinis: europarl.europa.eu