Dėl bankų nemokamų mokesčių Vilniaus savivaldybė pernai neteko 18 milijonų litų

Sostinės merą Artūrą Zuoką piktina komercinių šalies bankų nemokami mokesčiai už nekilnojamojo turto (NT) objektus, perimtus už skolas. Meras skaičiuoja, kad vien dėl to pernai Vilnius nesurinko 18 milijonų litų.

Šį rytą Vilniaus miesto savivaldybėje verslo pusryčiuose A. Zuokas ir Lietuvos verslo atstovai aptarė nekilnojamojo turto rinkos klausimus bei Vilniaus dalyvavimą nekilnojamojo turto parodoje MIPIM Kanuose 2014 metais.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Vilniuje šiuo metu gyvenamosios paskirties žemei nustatytas 0,3 proc. mokestis nuo žemės vertės, komerciniams objektams – 0,4 proc. 3 proc. mokestį moka neprižiūrimos žemės savininkai.

„Mes siekiame kuo labiau kontroliuoti tuos žemės turėtojus, kurie iki šiol nemokėjo žemės mokesčio. Gaila, kad tenka pripažinti, jog didžiąja dalimi į tą kategoriją patenka finansinės institucijos, tai yra bankai, kurie yra perėmę sklypus ar pastatus. Jie turi lengvatą – kol nepradeda naudoti turto ar žemės, nemoka turto mokesčio, o tai, mano manymu, yra labai nesąžininga ir neteisinga, nes vien tiktai praėjusiais metais mes negavome 18 milijonų litų žemės, nekilnojamojo turto mokesčio todėl, kad būtent bankai didžiąja dalimi išėjo iš mokėtojų“, – sakė A. Zuokas.

Kaip pavyzdį meras įvardijo vieną iš didžiausių šalies bankų, kurio nenorėjo įvardinti.

„Jie anksčiau mokėdavo apie 1 milijoną 200 tūkstančių litų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių, o praėjusiais metais jie mokėjo mažiau nei 200 tūkstančių. Tai nėra teisinga“, – kalbėjo A. Zuokas.

Meras priminė inicijavęs įstatymo pataisą, kad būtų grąžinta tvarka, pagal kurią bankai mokėtų tokį patį nekilnojamojo turto mokestį, kokį moka ir visi kiti juridiniai asmenys. A. Zuokas pabrėžė, kad tai yra savotiška spaudimo priemonė bankams, kad šie nelaikytų nenaudojamų pastatų, juos panaudotų greičiau ir efektyviau.

Eltos inf.