|
|
Dažnai rašantis Facebook jautriomis temomis publicistas Herkus Baranauskas-Deltuvis šį kartą parašė savo atsiliepimą apie Stivo Džobso (vieno iš Apple įkūrėjų) žmonos pasiūlymą, kuriuo ji esą teigė mananti, jog visiems tiems, kurie beatodairiškai prievartavo nenorinčius žmones skiepytis reikėtų atleisti. Neseniai Styvo Džobso (to, kuris savo firmos logotipu pasirinko prakąstą Rojaus obuolį) žmona savo leidinyje parašė straipsnį, kviečiantį skelbti amnestiją tiems, kurie ragino „nesiskiepijusių gyvenimus paversti pragaru“. Gal jiems prabudo sąžinė? Bet ar jūs girdėjote nors vieno „eksperto“ ar „gelbėtojo“ atsiprašymą? Ar jūs girdėjote, kad nors vienas tų švabiukų būtų pripažinęs, jog klydo? Ar gal Dulkys atsiprašė? Ar gal ta viceministrė raganiškai nusikvatojusi LRT studijoje? Ar gal Savukynas, Užkalnis, Kvietkevičius nors pro dantis iškošė „klydau“? Ne. Jie geriausiu atveju „pamiršo“, ką sakė pernai ar užpernai. Skelbti amnestiją tiems, kurie rašė, kad jie džiaugiasi, nes antivakseriai, kurių neįleis į parduotuves, mirs iš bado? Skelbti amnestiją tiems, kurie šeimas vadino burbulais, tvartais ir ūkiais? Gal paskelbti amnestiją tiems, kurie įsakė miškuose vaikytis žmones, nedėvėjusius plastmasinių skudurų? O gal paskelbti amnestiją tiems, kurie daugiau nei du metus terorizavo vaikus, neleido jų ne tik į mokyklas, bet su karo policijos pagalba vaikė nuo kalniukų, o atsiradus marmalui, vertė jį susileist? Gal paskelbti amnestiją tiems, kurie neapsinuodijusių neleido į darbus, universitetus, ligonines? O gal amnestijos verti tie, dėl kurių įsakymų ir nurodymų ligoninėse ar slaugos namuose palikti vienatvei mirė mums artimi žmonės? Gal amnestijos verti tie, dėl kurių įsakymo vaikai negalėjo nuvykti pas savo ligotus tėvus, ko pasekoje tie senoliai mirė vieniši ant grindų, nes nebuvo kas juos pakelia ir paduoda vaistų? Gal amnestijos verti tie, dėl kurių kaltės dešimtis kartų išaugo persileidimų, širdžių ligų ir jaunų žmonių mirčių? Yra toks senas filmas – „Džango : Dievas atleis. Aš – ne“. Ką padarė Faučiai, Dulkiai, Skverneliai, Uršulės, Burlos ir jų nusamdyti šuniukai (Užpakalniai, Žiurkėnai, Kvietkevičiai…) mes privalome nuolat prisiminti. Ir jiems ne tik priminti tai, ką jie kalbėjo ir pridarė. Tie, kurie mus uždarė į lokdaunus, kurie dusino mūsų vaikus, kurie tyčiojosi iš mūsų, kurių „dėka“ anksčiau laiko paliko šį pasaulį tūkstančiai žmonių, privalo atsakyti. Ir mes turime priversti juos atsakyti. Gal net pagreitinant tų neobolševikų patekimą prie Švento Petro vartų. O ne skelbti amnestijas. Betgi ir amnestija skelbiama tik tiems, kurie būna nuteisti. Ir jaučia savo kaltes. O ar jaučia savo kaltes tie, kurie mus dusino? Ne. Jie patenkinti. Užteko paklausyti Skvernelio neseniai transliuotoje OpTV laidoje – jis džiaugėsi, kad pirmą „bangą“ pavyko gerai suvaldyti… Ir leido suprasti, kad jei ne rinkimai, tai jis ir pats būtų mus vėl uždaręs, kaip tą padarė Mis 2Bai… Nežinau kaip jūs, bet aš šitiems švabo šiukšlėms atleisčiau tik jei jie imtų suptis specialiai jiems pastatytose sūpuoklėse Lukiškių aikštėje.
|
Association „Global Gaze Network“
