Dėl manipuliavimo visuomene (atviras laiškas)

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkui  Andriui Kubiliui, Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Lietuvos Respublikos Kultūros Ministrui Arūnui GelūnuiKopija: Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei DĖL MANIPULIAVIMO VISUOMENE ATVIRAS LAIŠKAS PATARIAMOJI VISUOMENINĖ KLAIPĖDOS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA PRIE KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO 2011 – 04 - 08 Klaipėdoje 2011 m. kovo 31 d. įvyko Patariamosios visuomeninės kultūros paveldo komisijos prie Kultūros Paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio (toliau - Komisijos) bei savo atstovus į ją delegavusių visuomeninių organizacijų (Lietuvos piliečių sąjungos, Lietuvninkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Klaipėdos vokiečių bendrijos, Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės, Alternatyvios paveldo komisijos) įgaliotų atstovų pasitarimas, kuriame buvo išnagrinėtas 2011 m. kovo 21 d. LR kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymas Nr.ĮV-246 (toliau – Įsakymas). Šiuo Įsakymu keičiami Patariamųjų visuomeninių kultūros paveldo komisijų prie Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) Klaipėdos ir Kauno teritorinių padalinių nuostatai bei komisijų sudėtis. Įsakymo esmė – reorganizuojant minėtas komisijas turi būti įtraukti „atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai ar atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratoriai“, jų turėtų būti ne mažiau nei pusė, bet naujai suformuotos komisijos ir toliau įvardinamos „Patariamosiomis visuomeninėmis kultūros paveldo komisijomis“ nepaisant to, kad pusės jos narių nevyriausybinės organizacijos negalės deleguoti. Pasitarimas pabrėžia, kad esamos sudėties patariamosios visuomeninės kultūros paveldo komisijos buvo suformuotos gavus kultūros paveldo išlikimu suinteresuotų ir aktyviai šio siekio įgyvendinimu besirūpinusių nevyriausybinių organizacijų pritarimą. Visuomeninės organizacijos palankiai vertino Lietuvos Kultūros ministerijos padalinio, Kultūros paveldo departamento, iniciatyvą bandyti valstybėje kultūros paveldo išsaugojimo srityje susikaupusias bei toliau besikaupiančias problemas spręsti pasitelkiant į nevyriausybines organizacijas susibūrusius aktyvius Lietuvos Respublikos piliečius. Tai būtų padėję skatinti pilietinės iniciatyvos raišką. Deja, Pasitarimas yra priverstas konstatuoti, kad geranorišką požiūrį į galimybę bendradarbiauti su LR Kultūros ministerija siekiant Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo, matyt, reikia įvardinti būtuoju laiku. Tokią išvadą verčia daryti pačios Kultūros ministerijos laikysena – priimdama Įsakymą ministerija nesitarė nė su viena iš Komisijos sudėtį delegavusių Klaipėdoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, nors keičiama pati Komisijos darbo esmė. Tad tenka konstatuoti, kad LR kultūros ministerija vienašališkai nutraukė produktyvų bendradarbiavimą su kultūros paveldo išlikimu besirūpinančiomis, jau ilgą laiką šioje srityje dirbančiomis ir patirtį sukaupusiomis visuomeninėmis organizacijomis. Pasitarimas perspėja Lietuvos visuomenę, kad minėtas LR Kultūros ministro įsakymas gali turėti neigiamų padarinių Lietuvos kultūros paveldo likimui. Atkreipiame dėmesį į tai, kad didžiąją dalį Įsakyme minimų ekspertų sudarys architektai, archeologai, restauratoriai. Šių profesijų atstovai Lietuvoje veikia kaip integralios profesinės bendruomenės, kurios, deja, yra labiausiai suinteresuotos statybų užsakymais. Daug kultūros paveldo objektų yra privatizuoti, tad minėtų profesijų atstovai susiduria su jų savininkų spaudimu. Spaudimą, ypač architektų sprendimams, daro ir su politikais susijusios statybų bendrovės bei įvairių investicinių interesų turinčios verslo grupės, kurių tikslas įsikišimu į paveldo kompleksinius objektus - ne pabrėžti ir atskleisti visuomenei kultūros paveldo vertingąsias savybes, bet įgyvendinti maksimalią investicijų grąžą užtikrinančius projektus. Tokių statybų rezultatus matome Klaipėdoje („K“ ir „D“ centras istorinėje miesto dalyje, naujos statybos šalia buvusių sandėlių prie Danės upės ir kt.), Kaune (paskutinis akibrokštas – didelį rezonansą visuomenėje sukėlęs skandalingas stiklinis antstatas Laisvės alėjoje), sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose. Toks miestovaizdžio verčių žalojimas – masinis procesas, kuriam priešinosi Alternatyvią kultūros paveldo komisiją sudarančios visuomeninės organizacijos, daug jo pavyzdžių gali nurodyti ir Valstybinė kultūros paveldo komisija. Atsižvelgdamas į šią padėtį, Pasitarimas konstatuoja, kad minėtas Lietuvos kultūros ministro įsakymas yra iš esmės naudingas tik maksimalios investicijų finansinės grąžos ir pelno siekiančioms interesų grupėms. Komisijos sudėties pakeitimas 50 procentų papildant ją ekspertais (neišvengiamai – ir iš Architektų sąjungos, tarp kurios narių yra ne vienas skandalingų projektų autorius) rodo, kad pagrindinis tikslas – maksimalus finansinis efektas, kurio dėl socialinės verslo ir tarnautojų atsakomybės nebuvimo dažniausiai siekiama architektūrinio bei urbanistinio kultūros paveldo sąskaita. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes Lietuvos gyventojų tapatumą formuoja ne tik dvasinis paveldas, bet ir materialusis. Šio LR kultūros ministro žingsnio pasekmės kelia pavojų valstybės istorinės, kultūrinės atminties, tapatumo išlikimui. Todėl Pasitarime dalyvavusių į Komisiją narius delegavusių visuomeninių organizacijų įgalioti atstovai įpareigoja Komisiją toliau tęsti veiklą vadovaujantis anksčiau patvirtintais nuostatais (išskyrus V sk. 20 str.) lygiagrečiai su komisijomis, formuojamomis prie KPD teritorinių padalinių. Sėkmingam komisijų suformuotų iš visuomeninių organizacijų darbui užtikrinti, Pasitarimas reikalauja LR Kultūros ministeriją bei jai pavaldžias institucijas, atsakingas už kultūros paveldo išsaugojimą, suteikti savalaikę ir išsamią informaciją apie visus numatomus projektus, kurie vienaip ar kitaip susiję su kultūros paveldo objektais. Pasitarimas reikalauja, kad visuomeninių organizacijų suformuotos komisijos narių nuomonė būtų svarstoma už kultūros paveldo apsaugą atsakingose institucijose prieš priimant galutinius sprendimus kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotai visuomenei patogiu laiku ir vietoje. Pasitarimas reiškia nepasitikėjimą Lietuvos kultūros ministru Arūnu Gelūnu, kurio veiksmus vertina kaip bandymą nušalinti paveldo išsaugojimu suinteresuotą visuomenę nuo kultūrinės tapatybės likimui svarbių klausimų sprendimo. Pasitarimas reikalauja, kad Kultūros ministerija imtųsi iniciatyvos peržiūrėti ekspertų formavimo, jų kompetencijų apibrėžimo, sprendimų priėmimo tvarką. Pirmuoju žingsniu šia kryptimi Pasitarimas mato ekspertų darbo patikrinimą. Kultūros paveldo verčių mažinimo, pažeidimo atvejais – tuo nusižengusius ekspertus nedelsiant nušalinti nuo veiklos šioje srityje. Ekspertams, kurių parengtos ekspertizės sąmoningai sudaro sąlygas sistemingam paveldo vertybių žalojimui ir naikinimui,  turi būti visam laikui panaikintos licenzijos užsiimti šia veikla. Numatyti priemones kokybiškų ekspertizių užtikrinimui. Pasitarimas reikalauja, kad LR Kultūros ministerija šiais klausimais tartųsi ir su kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotomis visuomeninėmis organizacijomis bei atskirais aktyviais šioje veikloje dalyvaujančiais visuomenės atstovais. Pasitarimo įgaliotas asmuo - pirmininkas Dainius Elertas Mob.861615158; [email protected] Tomo 2, Klaipėda, LT-91245

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002