Dėl planuojamos Baltarusijos atominės elektrinės

Baltarusija planuoja pastatyti du branduolinius reaktorius Gardino ar Mogiliovo srityje.

Prioritetine laikoma Astravo aikštelė Gardino srityje.

Atstumas nuo šios aikštelės iki Lietuvos sienos 23 km. Statybos darbus numatoma pradėti 2010 m., o pirmą reaktorių eksploatuoti – 2016 m.

Rusijoje sukurtas reaktorius AES-2006, kurį norima įrengti Baltarusijos AE, bus įrengiamas pirmą kartą, todėl nėra jokių praktikoje patvirtintų jo patikimumo ir techninių sprendimų efektyvumo įrodymų.

Atsižvelgiant į Černobylio avarijos patirtį, kaip rodo praktika, kai kurios gyvenvietės po avarijos buvo iškeltos 50-60 kilometrų nuo Černobylio.

Avarijos atveju Vilnius patektų į evakuacijos zoną( AE ir Vilnių skirtų apie 40 km). O medžiagos, kokį poveikį elektrinė turėtų ne avarijos atveju, praktiškai iš viso nėra.

Taip pat neaiškūs elektrinės įtakos aplinkai, radioaktyvių atliekų tvarkymo ir kiti klausimai.

Oficialioje Baltarusijos AE poveikio aplinkai ataskaitoje teigiama, kad Neries upė bus pagrindinis elektrinės aprūpinimo vandeniu šaltinis.

Tai gali turėti neigiamos įtakos šiai per Vilnių tekančiai upei.

Į Nerį gali nutekėti visi techniniai ir buitiniai elektrinės bei atominio miestelio vandenys.

Be to gali padidėti vandens temperatūra, jis nebebūtų toks švarus, todėl laipsniškai išnyks čia gyvenančios ir neršiančios lašišinės žuvys.

Skelbiama informacija, kad Baltarusijos AE panaudotą branduolinį kurą pasiims Rusija yra abejotina.

Gamykla, kuri galėtų perdirbti branduolines AES-2006 reaktoriaus atliekas galimai nebus greitai pastatyta, todėl šios atliekos tam tikrą laiką bus saugomos pramoninėje AE aikštelėje netoli Lietuvos sienos.

Radioaktyviosios atliekos iš dalies galėtų būtų  perdirbamos pačioje AE teritorijoje, pavyzdžiui, bus garinamos skystos atliekos, todėl padidės aplinkinės teritorijos radiacinė ir cheminė tarša.

Kaip parodė Černobylio ir atominę energiją naudojančių šalių patirtis, radiacinė tarša plačiai pasklinda gamtoje per orą ir gruntinius vandenis.

Užteršta teritorija smarkiai viršija 30 ar 50 kilometrų zoną, todėl dalis teršalų būtinai paklius į Lietuvos teritoriją.

Nors teigiama, kad modernios atominės  elektrinės nebus dar vienas Černobylis, tačiau  šis klausimas nublanksta prieš faktą, kad atominiai reaktoriai legaliai skleidžia radioaktyvumą, kuris skatina įvairius vėžinius susirgimus.

Kitas itin svarbus klausimas yra atominės atliekos, kurios yra radioaktyvios. Kai kurie atominių atliekų elementai (pvz. plutonas) išliks pavojingai aktyvūs šimtus tūkstančių metų.

Kol kas nėra aišku, kaip galima būtų saugiai kontroliuoti šią problemą, nes yra atvejų, kai pavojingos atliekos dėl darbuotojų klaidų pateko į aplinką.

Atominės elektrinės iššvaisto apie 65% pirminės energijos, tad jos nėra pakankamai efektyvios.

Jų gyvavimo laikas yra ribotas, o  atominių elektrinių uždarymas yra ilgas, itin sudėtingas ir daug išteklių reikalaujantis veiksmas.

Pasaulyje nėra nepavojingų atominių elektrinių, net pačios moderniausios atominės elektrinės, kaip teigiama „saugios“, iš tiesų nėra saugios, o yra didelio pavojaus ir rizikos šaltiniai, be to jų eksploatacija visada turi neigiamų  šalutinių reiškinių žmonėms ir aplinkai.

Kviečiame visus aktyviai pasirašyti po el.peticija http://www.e-peticija.lt/peticija/42/ne-baltarusijos-ae-statybai-vilniaus-pasoneje dėl planuojamos Baltarusijos AE ir apie peticiją informuoti savo artimuosius ir pažįstamus ir paraginti juos pasirašyti.

Visuomenė motyvuotus pasiūlymus ir komentarus dėl šios elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentų gali teikti raštu Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriui (A. Jakšto g. 4/9, LT-01105 Vilnius) iki kovo 31 dienos.

Lietuvos pozicija bus formuojama, remiantis visuomenės, mokslininkų ir specialistų pasiūlymais.

Prašome  nebūti abejingais ir prieštarauti raštu šio projekto įgyvendinimui, pateikti pastabas Aplinkos ministerijai iki nurodyto termino pabaigos.

Šaltinis: LR Aplinkos ministerija