Ekspertai.eu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

Ekspertai.eu supratimu, nėra gerai, jei klastojami Civilinio proceso kodekso (CPK) straipsniai ar neteisėtai priiminėjami suklastoti įstatymai.

Todėl remdamiesi publikacijomis - "Deja",  "Vilties mažėja", "Baisu pagalvoti", "Suklastotas ir Teritorijų planavimo įstatymas? Kas toliau?" , "Kas priima ir klastoja įstatymus: Seimas ar Kanceliarija?", "Seimo kancleris J. Milerius ėmėsi tyrimo" -  ir siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo slėpimą ekspertai.eu kreipėsi į Generalinį prokurorą Darių Valį, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl suklastoto CPK 784 straipsnio, už kurį Seimas net nebalsavo, ir neteisėtai priimto Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio.

Ta proga apie teisėkūros virtuvę kalbamės su Seimo nare Aurelija Stancikiene.

Kaip vertinate ekspertai.eu paskelbtą informaciją?

Aš nesistebiu, kad tokie dalykai vyksta Seime. Tempas labai didelis, kasdien apsvarstoma dešimtys įstatymų, per sesiją jų priimama po 6-7 šimtus - ar tai normalu? Suprantama, tie, kurie nori kažką “prakišti”, turi puikias galimybes. O susekti iš esmės neįmanoma. Kiek nustebino Seimo kanclerio žodžiai, kad jis nelinkęs įžiūrėti piktos valios dėl atvejo su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektu, kur buvo tie lemtingi žodeliai “ne mažiau kaip”. Esą gal taip atsitiko netyčia... Noriu pasakyti, kad reikia prisiminti visą kontekstą – juk tuometis Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas ir iš Seimo tribūnos, ir frakcijoje aiškino, kad būtent tokiai nuostatai ir buvo pritarta. Taigi, tai nebuvo joks atsitiktinumas. Manau, kad tai labai svarbūs dalykai, bet tiriama tik formaliai, kas nors formaliai prisiima atsakomybę, o kontekstas neįvertinamas ir tikroji atsakomybė lieka neįvardyta. Ir dėl jūsų portale aprašyto Civilinio proceso kodekso pakeitimo – abejoju, ar kas nors ras kaltus. Bet esu įsitikinusi, kad tokie dalykai vyksta, ir tai nėra vienkartiniai atvejai.

Ar gali būti taip, kad gyvename pagal neteisėtus ar su pažeidimais priimtus įstatymus?

Nežinau, ar verta taip apibendrinti. Bet, deja, negaliu pasakyti, kad priimant įstatymus nedaroma pažeidimų. Pasibraukiau tą straipsnio vietą, kur buvęs Teisės departamento direktorius aiškina, kad Seimo nariai, pamatę “Valstybės žiniose” jau išspausdintame įstatyme klaidą, kreipiasi į Dokumentų skyrių ir prašo atspausdinti kitą redakciją. Bet palaukite – tai dar didesnis pažeidimas, nes šita redakcija skiriasi nuo tos, kurią pasirašė prezidentas... Tai galima pavadinti klastojimu, aš tikrai nesakyčiau, kad tai yra netikslumai. Tai klastojimai. Manau, kad net jei Seimas priėmė įstatymą su gramatinėmis klaidomis – taip ir turėtų būti, kaip priėmė Seimas. Tegu visuomenė pamato, kad parlamentas yra neraštingas. Bet po to, kai jau balsuota už galutinę redakciją, nebegalima nieko taisyti. Net kablelių. Patys žinote, kas kartais priklauso nuo vieno kablelio, kaip toje frazėje “pakarti negalima paleisti”...

O ką, tai žinant, galima padaryti? Ekspertai.eu kreipėsi į generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti galimą klastojimą...

Bijau, kad liks kaltas koks nors vargšas iešmininkas, redaktorius ar stilistas. Juk niekas dabar jau nebesuseks, ar jis pats taip įrašė, ar jam kas nors taip pateikė, liepė... Senesnių dalykų dabar išnarplioti turbūt nebeįmanoma. Bet griežto požiūrio tikrai reiktų. Kad būtų susitarta, kad nė viena, net gramatinė, klaida nebus taisoma be Seimo žinios.

Kas tokį susitarimą turėtų priimti?

Viskas yra Seimo pirmininko valioje. Jei Seimo pirmininkas principingai pasako, kad kategoriškai neleidžia nieko taisyti - net taško padėti, jei Seimas svarstė be to taško - Kanceliarija turi paklusti. Visa tvarka turėtų būti peržiūrėta, stilistai turėtų dirbti dar iki pateikimo Seimui. Gal net ir Seimo narių pasiūlymus, kurie būna su stiliaus klaidomis, reiktų peržiūrėti. O dabar Seime viskas vyksta beprotišku tempu, niekas daug nesigilina, išskyrus pavienius žmones. Tokioje terpėje galima “prastumti” bet ką. Nenustebčiau vieną dieną sužinojusi, kad priimtas įstatymas, grąžinantis mus į kokios nors kitos šalies sudėtį... Priimamų įstatymų srautas - nenormalus. Suprantu, kad tik atkūrus Nepriklausomybę reikėjo skubiai priimti įstatymus, bet kur skubėti dabar? Turėtų būti ilgai diskutuojama, tariamasi su visuomene, svarstoma kiekviena formuluotė, iš esmės sprendžiama, ar reikia keisti įstatymą. Juk pačiai valstybei didžiulė negarbė, kai ji vienos sesijos metu įstatymą priima, o kitoje – jau jį keičia. Tai rodo, kokios kokybės įstatymai priimami.

Gal tokia skuba ir chaosas kam nors naudingi?

Žinoma, dalis Seimo narių ateina turėdami įsipareigojimų ir ieško tinkamos progos juos įvykdyti. Tai gali būti įsipareigojimai bendruomenėms, visuomenei, bet gali būti ir kokioms nors lobistinėms grupėms, verslo magnatams. Neatmesčiau to. O dėl Teritorijų planavimo įstatymo noriu atkreipti dėmesį į kitą skandalingą dalyką. Vienai privačiai bendrovei, užsiimančiai statybomis Kuršių nerijos nacionaliniame parke, savivaldybė - jau pralaimėjusi daugybę teismų dėl neteisėtai išduotų leidimų - dabar vėl išdavė leidimą be teritorijų planavimo dokumento vykdyti didelio pastato rekonstrukciją. Statybų inspekcija nustatė pažeidimus ir kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo. Ir įsivaizduokite – ta privati bendrovė, būdama pažeidėja, kreipėsi į Seimą su skundais. O Seimas ir jo atsakingos institucijos, užuot ėmęsi parlamentinės kontrolės, skubiai ruošia Teritorijų planavimo įstatymo pataisas – tam vadovavo J. Šimėnas – kurias priėmus ši bendrovė jau nebebūtų pažeidėja ir nebereiktų naikinti leidimo... T. y., Seimas šiuo atveju atstovauja vienam pažeidėjui, o ne visai visuomenei ir valstybės interesui. Tokie dalykai pakankamai dažni, bet turėtų būti išgyvendinti.

Ar pataisa, kurią minėjote, jau priimta?

Dar ne, bet jau praėjusi pateikimo stadiją. Sprendimai dėl tokių keistų pataisų paprastai keliami į dienos pabaigą, kai visi nori greičiau eiti namo ir “prakišti” galima bet ką. Tokiu būdu, vakare, pateikimo stadiją praėjo ir ši pataisa, nors joje yra labai ydingų nuostatų. Viena jų, beje, susijusi su Pauliaus Markevičiaus straipsnyje minėtais 6 arais, kuriuos galima prisijungti prie sklypo be detaliųjų planų.

Kalbėjosi Rasa Kalinauskaitė