Kartu su pavasario vieversių čirenimu per Lietuvą nuaidėjo „Savaitė be patyčių“. Tėviškės miestų gatvėmis pionieriškai nužygiavę moksleivių būriai pripildė mūsų širdis šviesaus - kone sovietinio optimizmo, nes kapitalizmo (o juolab krizės) sąlygomis toks masinis marširavimas gatvėmis su šypsenom lūpose yra itin retas, bet labai pasiilgtas dalykas.Visos šitos „nacionalinės akcijos“ (kaip ji iškilmingai vadinama žiniasklaidoje) idėjinio vado – psichologo ir „Vaikų linijos“ vadovo Roberto Povilaičio veidas TV ekranuose taip pat priminė gerąjį dėdę Iljičių - jo retoriką ir užsidegimą stumiant idėją fix. Beje, idėja fix - kaip ir Iljičiaus atveju - tikrai buvo nuostabi. Na, kuris gi iš mūsų pasisakytumėme už smurtą ir patyčias?!
„Nacionalinės akcijos“ sėkmę liudija stulbinantys skaičiai - joje dalyvavo 1062 organizacijos, o kiek šlovinančių draugystę ir meilę moksleivių nužygiavo Lietuvos miestų gatvėmis ir, kiek mūsų iš susižavėjimo nutįsusiais veidais klausėmės kiekvieno lietuviškojo Iljičiaus žodžio - vienas Dievas težino...
Visai natūralu, jog erelis (pajutęs vėjo gūsį, keliantį aukštyn) dar plačiau išskleidžia sparnus ir dar ryžtingiau šauna į dangų. Taip ir psichologas R.Povilaitis nacionalinės sėkmės ir dėmesio mestelėtas aukštyn panoro atlikti neturintį precedento viražą ir tuo tarsi vainikuoti „Savaitę be patyčių“.
Jis netikėtai pasirodo TV eteryje uolaus politruko ir spec. korespondento E.Jakilaičio laidoje ir įkvėptąjį Iljičiaus feisą pakeitęs rūsčia batiuškos Lukašenkos morda visai tautai apreiškia tikrąsias savo pažiūras. Girdi, mažą mergytę „reikia išimti“ (lyg tarp grindlenčių įkritusį plaukų segtuką) iš jai įprastos aplinkos. Tam reikia sutelkti pusę Kauno policijos, „specnazus“ ir kaukėtus robotus transformerius (kurie iš apsaugos darbuotojų žaibiškai pavirsta zombiais). Viskam vadovaus didpapė gulagų kankintojos prototipė, kuri bemaž jau 20 metų savo vizitais kraupina žmones.
Anot jo, visai normalu, kai šitokios pajėgos (kurių užtektų susemti visą Lietuvos narkomafiją) atžygiuoja į tvarkingus padorių žmonių namus ir purvinais batais trypdami išpuoselėtus namus bei daužydami daiktus įsako mažai mergytei palikti mylimus žmones ir įprastą aplinką. Su besmegenių monstrų armija ji nedelsiant privalanti keliauti nežinia kur...
Mergytės klyksmas ir ašaros - ne baimės, teroro ar patyčių rezultatas. Ašarojantys ir besimeldžiantys žmonės kieme - gavno (kaip rusai sako) - iš R.Povilaičio ereliško skrydžio aukščių jų išvis nesimato. Tūkstančiai iš siaubo drebančių širdžių prie TV ekranų - nulis. „ Savaitės be patyčių“ ideologas eina va bank ir šauna aukštyn pats nejausdamas, kaip iš erelio tampa grifu.
Maža to – apkaltinęs mergytės mylimus žmones „smegenų plovimu“ R.Povilaitis pats plauna smegenis visai Lietuvai su turbūt dar sovietiniuose universitetuose įdiegtu cinizmu. Nes Lietuvos žmonės puikiai žino, kodėl mažoji herojė yra ypatinga ir kodėl „ją reikia išimti“. Žino ir niekuomet nepamirš.
Pabaigai norėčiau padėkoti už tiesiog sukrečiančią „Savaitę be patyčių“. Kadangi kažkiek išmanau, kame slypi meno kūrinio vertė (būtini kontrastai ir įspūdinga kulminacija, bet to - jis turi sujaudinti žiūrovą), tai „nacionalinės akcijos“ scenarijų vertinu 10 balų. Pravirkdyti vaikai ir suaugę - akivaizdus akcijos sėkmės liudijimas. Žiūrovų susitapatinimas su veikėjų emocijomis - neabejotina sėkmė. Dar didesniam įtaigumui pasiekti, tiesa, ir vienas kitas lavonas nebūtų pamaišęs, bet... juk tobulėjimui ribų nėra. Aplodismentai.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
