Po 60–80 metų Latvijos sostinė kartu su „Rail Baltic“ visiškai nugrims po vandeniu

Rygos Technikos universiteto architektūros daktarė Liudmila Kartunova įspėja, kad Rygą ir didelę dalį Latvijos per artimiausius dešimtmečius užlies tragiški, beveik bibliniai tvanai, todėl bet kokios statybos yra tiesiog beprasmiškos. Po vandeniu atsidurs ir geležinkelio projektas „Rail Baltica“, toji dalis, kuri numatyta Rygoje. Po 60–80 metų Latvijos sostinė visiškai nugrims po vandeniu dėl tektoninių plokščių judėjimo.

Dar 1981 m. geologai buvo ištyrinėję ateities prognozes, bet slėpė nuo tautos, kad Ryga, Jūrmala, Lyvių, Liepojos ir Ventspilio pakrantė vieną kartą gali pradingti po vandeniu. Kodėl gi Latvijoje visai netrukus gali įvykti geologinė katastrofa? Specialistė aiškina, kad Latviją per pusę skelia plėtimosi zona, t. y. platforma, kuriai priklauso Skandinavija ir Latvijos šiaurė, slenka į petvakarius. O platforma, kuriai priklauso Latvijos pietryčiai, Rytų Europos valstybės ir Rusija, slenka rytų kryptimi, padalindamos Latviją į dvi dalis.

„Nors Latvija turi 40–60 km storio galingą žemės plutą, ši zona palaipsniui platėja. Rytų Europos platformos šiaurvakarinė dalis atsidalina nuo Rusijos plokštės. Šį procesą skatina ir seisminiai įvykiai, kurių laukiama Cenrinėje Europoje ir Viduržemio jūroje. Žinoma, tai gana ilgalaikiai procesai ir nieko nenutiks rytoj, bet galingus žemės drebėjimus galime patirti po 60 metų. Maždaug tuo laiku ir prasidės potvyniai“, – sako mokslininkė, akcentuodama neišvengiamą Baltijos jūros plėtimąsi į Rygą, didžąją Kuržemės dalį, įskaitant Liepoją. Baltijos jūros vietoje vėl susidarys ežeras, kaip tai buvo prieš aštuonis tūkstančius metų. Užlieta teritorija bus dar didesnė, jei Daugpilis pasistays hidroelektrinę, perspėja L. Kartunova.

Tyrinėtoja sako, kad Kaliningrade jau anksčiau stebėti pastovūs, nedideli 2–4 balų požeminiai smūgiai, kurie patvirtina apie daug rimtesnius tektoninių plokščių judėjimus arba žemės drebėjimus ateityje. 

„Bet ką mes Latvijoje darome šiuo metu? Mes planuojame, statome ir vystome infrastruktūrą zonoje, kurioje gamtos dėsniai numato žmogaus konstrukcijoms neišlaikomus pokyčius. Žmonės iš kaimų masiškai suplūdę į Rygą, ir tikriausiai dėl to atsakingos institucijos yra nusprendusios ignoruoti tai, kas neišvengiama. Mūsų požiūris į miestų vystymą yra toks primityvus, kad darosi gėda!“ – piktinasi L. Kartunova.

Numatytoji geležinkelio linija sujungs Taliną, Rygą, Kauną, Varšuvą ir Berlyną, o ateityje planuojama maršrutą pailginti iki Venecijos. Peržiūrėjus projekto planus ir mokslininkės siaubingų prognozių žemėlapį tampa aišku, kad Rygoje ir jos apylinkėse modernaus greitojo traukinio bėgiai atsidurs po vandeniu.

Ar „Rail Baltic“ planuotojai gali paneigti apokaliptines prognozes? Latvijos technines dalies rengėjai sako, kad apie tai girdi pirmą kartą. Valdybos pirmininkas Arnis Skrastinis sako: „Man sunku apie tai spręsti, nenorėčiau abejoti nė vienu specialistu, kuris dirba šioje sferoje, tačiau, matyt, ponia turi tokią informaciją, kurios mes neturime. Mes į šį procesą įjungėme labai rimtus geologus, o iki šiol atliktuose tyrimuose nebuvo konstatuota jokia rizika. Retkarčiais registruoti 4–5 balų žemės drebėjimai nėra priežastis sustabdyti šį projektą. Galiausiai gyvenimas tęsiasi priešingai visoms apokaliptinėms prognozėms.“ Bet jis pripažįsta, kad net ir kaip beviltiškai mažai tai tikėtina, teoriškai toks scenarijus yra galimas.

Latvijos universiteto Geografijos ir Žemės mokslų fakulteto profesorius Valdis Seglinis sako: „Naikinantys žemės drebėjimai vaizdžiai parodo, kad gyvename kaip vienadieniai drugiai. Noriu statytis namą nestabilioje pakrantėje, pavojingai arti šlaito, žemės drebėjimų zonoje, nes ten yra gražiau, ten aš geriau atrodysiu ir būsiu laimingas – toks yra visuomenės požiūris. Tai, kad didelė dalis pasaulio infrastruktūrų yra pastatyta netinkamose vietose, yra visuotinai žinomas faktas, ir Latvijoje vystymasis dažnai vyksta užstatant beprasmiškas vietas. Bet permainos, apie kurias kalba ponia L. Kartunova, vyksta ypatingai lėtai, netolygiu tempu. Kalbos apie neišvengiamas katastrofas, milžiniškus pokyčius ir būtinybę elgtis, kad būtų išsigelbėta, vyksta seniai. Tai kaip teatras, o teatro viduryje yra L. Kartunova. Ji nėra šios srities ekspertė, o be to ponios amžius jau labai garbus. Visi ateities esminiai geologiniai ir aplinkos pokyčiai didžiąja dalimi yra žinomi ir įtraukti į miestų planavimą, bet kitas klausimas – ar mes visada laikomės nurodymų.“

Šaltinis: kasjauns.lv