Didžioji Bulgarijos elektros... revoliucija

Bulgarijos vyriausybė sumokėjo pagal sąskaitas

Sofijoje dėl kilusių masinių protestų pasikeitė valdantieji asmenys. Tačiau šalis nenurimo. Kovo 20 dieną Sitovo gyvenvietėje, 340 kilometrų į šiaurės rytus nuo sostinės, susidegino Todoras Jovčevas – tai jau penktas atvejis per pastarąjį mėnesį. Kas šiuo metu vyksta Bulgarijos miestuose ir kaimuose, aiškinosi The New Times.

„Vargšas, jis vylėsi iki galo... Nei darbo, nei pinigų... O, be to, ir kovą atsiuntė sąskaitą už elektrą ir šildymą, ir vėl tokie skaičiai, kad – kapas“, - šluostydama ašaras pasakoja Ivanka, Jovčevo kaimynė. Ši žiema Bulgarijoje buvo šilta, sniegas buvo užklojęs tik kalnus. Todėl kai sausį atėjo sąskaitos už elektrą, du ar tris kartus didesnės nei įprasta, žmonės nepatikėjo savo akimis. Ėmė aiškintis energijos skirstomųjų kompanijų administracijose - čekų ČEZ ir Energo-Pro bei austrų EVN, o jiems sako: viskas teisinga, dabar taip ir bus. „Tuomet žmonės tyliai suspaudė kumščius, - pasakoja 43 metų Sofijos gyventojas Liubenas. - Bet kai vienas valdininkas per televizorių pareiškė, kad, esą, tarifai pakilo, nes reikėjo apmokėti ilgas energijos kompanijų inkasatorių atostogas, tuoj pat pusė šalies sukilo.“

„Jūs suprantate, ką reiškia gauti 150–200 eurų sąskaitą, kai atlyginimas 300! O kai kurie gavo sąskaitas už visus 300!”, - pyko kitas sostinės gyventojas 29 metų inžinierius Vasilis. O 64 metų Plovdivo gyventoja Cvetana pasakoja, kad jau aštuonerius metus gyvena be šildymo, nes yra priversta taupyti. „Aš esu demokratijos ruonis“, - ironizuoja pensininkė, kurios pensija 120 eurų per mėnesį (šalies vidurkis apie 150 eurų).

Maištas

Pirmoji pakilo maištauti pietvakarinė Bugarija. Blagojevgrado, Sandansko ir Dupnicos gyventojai, išėję į gatves, demonstratyviai sudegino mokėjimo už elektrą kvitus. Žmonės skandavo: „Ne monopolijoms!“, „Ne energomafijai!“ Per keletą dienų neramumai apėmė 30 miestų. Dobriče ir Burgase energetikos kompanijų biurus užmėtė smulkaus nominalo monetomis, Plovdive sudegino EVN raidėmis pažymėtą automobilį, Blagojevgrade pareikalavo visuotinio referendumo dėl čekų ČEZ paslaugų būtinumo Bulgarijoje. Iš pradžių žmonės reikalavo tik privatizuoti energijos kompanijas. Tačiau pamažu reikalavimų diapazonas ėmė plėstis. Protestuotojai ėmė siūlyti išvaikyti visas politines partijas, kaltinamas korupcija ir vagystėmis, reikalavo pilietinės parlamento kontrolės. Stipriai kliuvo teismams – už neobjektyvias nutartis ir paklusnumą lobistinėms grupėms, ir bankams – už grobikiškas kreditų palūkanas.

Vasario mėnesį protestai įgavo nacionalinį pobūdį. Vasario 17 dieną šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Sofijos gatves, mėtydami pomidorus ir kiaušinius į energijos kompanijų biurus. Viskas pasibaigė masinėmis muštynėmis tarp policijos ir demonstrantų, kurie užtvėrė Orlovo tiltą - judrią miesto sankryžą. Susistumdymų pasekmė: dešimtys sužeistų, sukruvinti žmonės televizijos ekranuose. Kovo 3 dieną, pačios didžiausios nacionalinės šventės metu – kai Bulgarija pažymėjo 135-ąsias išsivadavimo iš Osmanų jungo rusų-turkų karo metu metines - Sofijos gatves ir aikštes užtvindė dešimtys tūkstančių demonstrantų. Toje žmonių jūroje buvo ir šypsenos, ir vilties, bet daugiausia – beviltiškumo.

Prieš dvi savaites, vasario 18-ąją, visa Bulgarija buvo sukrėsta: Veliko Tirnove susidegino 26 metų ekologas Trajanas Marečkovas.

Po dviejų dienų Varnoje tokį pat protesto būdą pasirinko 36 metų alpinistas ir fotografas Plamenas Goranovas – jis susidegino priešais merijos pastatą. Mažoje Bulgarijoje daugelis pažinojo Goranovą, būtent jį vadino „protesto liepsna“, taip pat „Bulgarijos pavasario“ ir „Elektros revoliucijos“ simboliu. Gydytojai ilgai kovojo už jo gyvenimą, ir tą kovą stebėjo visa šalis. Kovo 3 Plamenas numirė. Tai sužinoję daugelis buvusiųjų Sofijos gatvėse ir aikštėse verkė. Goranovą laidojo kovo 6 dieną – išsigandusi valdžia tą dieną paskelbė nacionalinį gedulą.

TIM'as, Buda ir kiti

Savo žūties vietoje P. Goranovas paliko plakatą, kuriame reikalavo, kad Varnos miesto meras bei visa municipalinė taryba atsistatydintų, mat jie, jo nuomone, „rūpinosi ne rinkėjų gerove, o TIM‘o interesais“. Už tų trijų raidžių slepiasi viena įtakingiausių šalies biznio struktūrų, kurią Varnoje 90-aisiais įkūrė trys buvę spec. būrio „Tichina“ jūros pėstininkai – Tichomiras Mitevas, Ivo Kamenovas ir Mainas Mitevas. Šiandien TIM‘ui priklauso draudimo kompanijos, Centrinis kooperacijos bankas, nacionalinė oro linijų bendrovė, viešbučiai, masinių informavimo priemonių akcijos... Iš viso šios biznio grupės struktūros pagamina 5% Bulgarijos BVP. Beje, Centrinio kooperacinio banko finansų patarėju yra Dmitrijus Trutnevas, buvusio Rusijos Federacijos gamtos išteklių ministro, dabartinio RF prezidento patarėjo Jurijaus Trutnevo sūnus. Apskritai, Bulgarijoje jau seniai žinoma apie šiltus Trutnevo tėvo ir TIM‘o bosų santykius. Kalbama, esą šią draugystę itin sutvirtino bendras susižavėjimas kovos menais: J. Trutnevas ir I. Kamenovas – pasaulinės kiokušin karatė sąjungos bendrasteigėjai. Tiesa, vienoje diplomatinėje telegramoje, paskelbtoje WikiLeaks puslapyje, buvęs JAV pasiuntinys Bulgarijoje Jamesas Perdue užsiminė apie galimus TIM‘o valdžios grietinėlės ryšius su Rusijos organizuotu nusikalstamumu – esą Varnoje, kur yra grupės štabas, nuolat gyvena keli tūkstančiai rusų. Taip pat J. Perdue tvirtino, kad I. Kamenovas – senas buvusio premjero Bojko Borisovo dalykinis partneris, kuriam neva priklausė firma „Teo International“, kontroliavusi kontrabandinių cigarečių fabriką Kraimore, ant Juodosios jūros kranto, – šitą aferą policija atskleidė dar 1995 metais.

Pastaraisiais metais TIM‘o grupė, nemažai padirbėjusi kuriant solidžios, finansiškai ir juridiškai skaidrios struktūros įvaizdį, demonstratyviai laikėsi atokiai nuo masinių informavimo priemonių, tačiau kylantys protestai, o svarbiausia – Goranovo susideginimas - vėl į ją nukreipė visuomenės dėmesį. Daugelis, pavyzdžiui, prisiminė neseną TIM‘o ir ekologų konfliktą dėl dalies teritorijos, priklausančios nacionaliniam parkui „Jūrų sodas“ Varnoje, užstatymo. Nepavyko tyliai ištūnoti ir Bojko Borisovui. Pasirodė informacija, kad 90-aisiais jis buvo užverbuotas spec. tarnybų, kurios domėjosi jo plačiais ryšiais organizuoto nusikalstamumo struktūrose, ir gavo agento pravardę Buda. Pats Borisovas šias žinias kategoriškai paneigė, bet dūmų be ugnies, kaip žinoma, nebūna.

Tiesa, buvusio premjero praeitis netapo pačia svarbiausia tema protestų apimtoje šalyje. Bulgarai jau spėjo priprasti prie skandalų, susijusių su politikų ir kitų žymių asmenybių biografijomis – liustracijos procesas visu pajėgumu įsisuko tik nuliniais metais, o ne dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kaip kitose buvusio Rytų bloko šalyse. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad Rajko Nikolovas, dabartinio premjero bei užsienio reikalų ministro Marino Rajkovo tėvas, komunistiniais laikais bulgarų ir rusų specialiosioms tarnyboms buvo žinomas kaip agentas Vinogradovas – tai jis KGB labui 1953 metais užverbavo jauną prancūzų karininką Charlesą Hernu, kuris vėliau, šalį valdant prezidentui Francois Mitterrand'ui, tapo gynybos ministru.

Populizmo pamokos

Protestų pikas pasiekė apogėjų kovo pradžioje. Politinės partijos ėmėsi kaltinti viena kitą dėl bulgarų bėdų. Valdančioji partija „Piliečiai už Bulgarijos Europos pasirinkimą“ užsiėmė pertvarkyti kabinetą, esą dėl visko kalti nusižengę ministrai. Tik po dešimt dienų trukusių demonstracijų Sofijoje premjeras Borisovas pagaliau surengė spaudos konferenciją ir joje pareiškė, kad neatsistatydins. Ir jau kitą dieną – naujiena apie jo atsistatydinimą. „Mums valdžią davė žmonės, ir šiandien mes jiems ją grąžinam“, - patetiškai pareiškė Borisovas. Ir pridūrė: „Aš nenoriu ir negaliu žiūrėti, kaip bulgaras policininkas muša bulgarą pilietį, į kraują Bulgarijos gatvėse, į parlamentą, kurį tvorom atitvėrė nuo liaudies."

„Premjero Borisovo valdymas įvarė šalį į apverktiną padėtį, - pokalbyje su The New Timessituaciją analizuoja sociologė Mira Radeva. - Borisovas norėjo būti populistas, gyvenime laikėsi šūkio „tegul manęs nemyli biznis, užtat žmonės mylės“. Galiausiai žmonių spaudžiamam jam ir teko išeiti.

Pirmaisiais Borisovo kaip premjero metais buvo smarkiai sumažintos biudžeto išlaidos (kad nebūtų viršytas Briuselio reikalaujamas 3% deficitas) ir apmokestintas stambus verslas. Atsakydamas pastarasis pakėlė tarifus ir kainas. Antraisiais metais pradėjo dejuoti vidurinė klasė. Darbdaviai arba užšaldė, arba sumažino atlyginimus. Trečiaisiais metais – jau visi likusieji. „Borisovas ėmėsi vadovauti kabinetui, pažadėjęs „teisingai atlyginti žmonėms žalą, susidariusią per dvidešimt neteisingų pereinamojo laikotarpio metų, - tęsia M. Radeva. - Jo kilniais norais niekas neabejojo – ne veltui anaiptol ne visi protestuotojai reikalavo jo atstatydinimo. Tačiau jis nežinojo, kaip tai padaryti. O žmones užvaldė jausmas: mes kiekvienais metais vis labiau skurstame, prošvaisčių nematyti.“

Moralė sena kaip pasaulis, tačiau nepraranda savo aktualumo: populizmas ir reformos nesuderinami. Beje, kai kurie ekspertai Bulgarijos 2013 metų žiemos ir pavasario krizę traktuoja visiškai kitaip, t. y. "sąmokslo teorijos“ būdu. „Dėl ko prasidėjo maištas? Trys niekaip viena su kita nesusijusios regioninės energetikos kompanijos staiga koordinuotai padvigubina ar patrigubina namų komunalinio ūkio tarifus – jau vien šis faktas leidžia numanyti kažkokią organizuotą veiklą, - pabrėžia politologas Ognianas Minčevas. - Tikslas akivaizdus – išprovokuoti masinį protestą.“ Dėl ko? Kieno interesams?

„Bulgarijos ТEК‘е (Šilumos ir energetikos kompleksas - vert. past.), - aiškina Minčevas, beje, atsisakęs įvardyti pavardes, - yra galinga oligarchinė grupuotė, glaudžiai susijusi su Rusijos žaliavų oligarchija. Ji buvo labai nepatenkinta Borisovo kabineto atsisakymu statyti AE „Belenę“ dalyvaujant Rusijai. Apie atsisakymą Sofija oficialiai informavo Maskvą 2012 metų kovo pabaigoje. O šių metų pradžioje Bulgarija pasitraukė iš dar vieno su RF susijusio projekto – naftos jungties „Burgas-Aleksandropulis“ statybos. Po viso to mūsų oligarchai padarė viską, kad nuverstų „Piliečių...“ partijos kabinetą."

Faktai vietoj spėlionių

Priešingai nei oficialioje retorikoje apie europietišką pasirinkimą deklaruoja „Piliečių...“ partija, premjeras Borisovas spėjo į savo rankas paimti ypatingą valdžią, ketindamas pats vienas spręsti absoliučiai visus klausimus - nuo ES programų realizavimo iki žemiau valstybės struktūroje esančių kadrų išdėstymo. Visuomenės laukė skandalai. Pavyzdžiui, 28 metų Kalina Ilijeva, paskirta vadovauti valstybės fondui „Žemės ūkis“, kaip paaiškėjo, buvo sau „sugalvojusi“ ir aukštąjį išsilavinimą Vokietijoje, ir diplomą, kuris pasirodė esąs padirbtas.

Bet svarbiausia – Borisovas taip ir neįvykdė teismų reformos. O tai buvo jo pirmas pažadas Briuseliui, nepatenkintam kovos su korupcija tempais ir organizuotu nusikalstamumu Bulgarijoje. To pasekmė - Bulgarijos įstojimas į Šengeno zoną, kurio buvo tikėtasi dar pernai, ilgam atidėtas, ir neaišku, kada tai apskritai įvyks.

Ne protestas, o procesas

Šiuo metu Bulgarijoje manifestantai gatves paliko. Policija išardė parlamentą supusias apsaugines tvoras: dabar apskritai saugoti nėra ko, visi laukia neeilinių rinkimų, kurie įvyks gegužės 12 dieną. Užtat protestuotojų tarpe atsirado neformalūs lyderiai. Daugiausia tai jauni pilietiški aktyvistai, atstovaujantys įvairių grupių interesams: Angelas Slavčevas, Janko Petrovas, Dončio Dudevas, Mariana Christova, Toma Belevas. Jauni mokslininkai, ekologai, tinklaraštininkai... Dabar jie kalba gatvės balsu, reikalaudami paviešinti visus energetinio sektoriaus kontraktus, įskaitant ilgalaikes sutartis su šiluminėmis elektrinėmis, atlikti viešą Nacionalinės elektros kompanijos auditą ir t. t. Šiems reikalavimams įgyvendinti jau paskirti mokesčių ir prokurorų patikrinimai valstybinėse monopolijose – „Bulgarijos dujose“, Bulgarijos energetikos holdinge, NEK'e ir t. t.

Ir dar viena detalė: kovo 13 dieną, paskelbęs apie laikinojo kabineto sudarymą, prezidentas Rosenas Plevnelijevas atskirai pabrėžė, kad tai – technokratų vyriausybė, buvusių komunistinių spec. tarnybų kadrų joje nėra. Marino Raikovo kabinetui pavesta parengti pasiūlymų paketą dėl energetikos sektoriaus liberalizavimo. Kol kas iš visų Bulgarijos užsienio ekonominių partnerių negatyviai apie siūlomas priemones atsiliepė tik „Gazpromas“.

Kai kurie analitikai įsitikinę, kad masinis procesas niekur nedingo, ir iki gegužės rinkimų žmonės dar sugrįš į gatves. Tuo labiau, kad mokesčių mokėtojai ir toliau gauna beprotiškas sąskaitas už elektrą ir dujas. Pagal neseniai vykusią Gallup apklausą, 76% bulgarų pasisako už tai, kad protesto akcijos vienu ar kitu būdu tęstųsi. Tuo pat metu 74% pasisako prieš prievartą ir vandalizmą valdžios subjektų atžvilgiu.

Ir nors didesnė jaunų protesto lyderių dalis nedalyvaus gegužės rinkimuose, jie turėtų vykti kitaip, nei ankstesnieji, įsitikinusi sociologė Marjana Christova: „Visi valdžios lygiai bus labai dėmesingai stebimi pilietinės kontrolės. Nes štai kaip gatvė atsiliepia apie dabartinius įvykius: “Tai ne protestas, tai – procesas“."

 Iš "The New Times" vertė Alicija Žukauskaitė