Jei kas nors internete viešai skelbtųsi pardavinėjantis narkotikus ar kontrabandą, ko gero, greitai sulauktų atitinkamų institucijų atstovų patikrinimo. Tačiau niekas neskuba pažaboti tų, kurie jau daugelį metų viešai skelbiasi už pinigus rašantys kursinius ar diplominius darbus studentams.
Tad atrodo, kad Lietuvoje norint įgyti aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą pakanka turėti šiek tiek atliekamų pinigų ir sugebėti „Google“ paieškoje surinkti žodžius „diplominių darbų rašymas“.
O tuomet tik spėk rinktis, kas ir už kiek per sutartą laiką parašys už tave mokslinį darbą. Žinoma, apsiginti teks pačiam. Bet, jei tikėtume internete besiskelbiančių uolių pagalbininkų skelbimais, iš to duoną valgantys „geradariai“ ne tik parašo mokslinį darbą, bet dar ir padeda pasiruošti, kaip jį apsiginti.
Giriasi įvairiai
Pasiūla didžiulė: nuo pavienių rašytojų iki „įmonių“, vienijančių tokius paslaugos teikėjus. Internete galima aptikti ne vieną svetainę, kurios gana solidžiu dizainu primena patikimų įmonių tinklalapius.
Daugelis nenurodo, kokie yra šių paslaugų įkainiai, ir tikrąją kainą žada pasakyti, kai bus užpildytas užsakymo blankas. Kiti pateikia preliminarias kainas: referatas ir kursinis darbas – keli šimtai, diplominis ir magistro darbas – keli tūkstančiai.
SIŪLYMAI. Svarstoma, kad norint gauti aukštojo mokslo diplomą reikėtų ne tik parašyti baigiamąjį darbą, bet ir išlaikyti valstybinį egzaminą. Eimanto CHACHLOVO nuotr. |
Tiesa, dažniausiai vengiama nurodyti tokių firmų adresus ar telefonus ir prašoma susisiekti elektroniniu paštu.
Stebina tai, kad kai kurie tvirtina šias paslaugas teikiantys gerą dešimtmetį.
„Esame aiškus ir neginčijamas lyderis mokslo darbų rašymo rinkoje“, – giriasi vieni.
„Visi mūsų darbai vienetiniai ir originalūs“, – nenusileidžia kiti.
„Po atrankos komandoje liko tik profesionalai, dirbantys pagal darbo sutartį, kurie nuo 9 iki 18 valandos dirba savo darbą – rašo mokslinius rašto darbus!“ – bando išsiskirti treti.
„Užsisakant kelis mokslinius darbus taikomos nuolaidos“, – konkurencinėje kovoje viliojami klientai. Atrodo, kad ir šioje sferoje egzistuoja normalūs rinkos dėsniai.
Esą mokslinius darbus už atitinkamą atlygį rašo ir ministerijos tarnautojas, ir verslo analitikas, ir lietuvių kalbos mokytoja, ir dėstytoja bei daugybė kitų sričių specialistų. Daugelis jų didžiuodamiesi pristato ir laimikius: vieni jau esą yra parašę 22, kiti – 25 ir daugiau diplominių darbų. Žinoma, ne sau.
Nėra kaip nubausti?
Klaipėdietis teisininkas ir dėstytojas Vaidotas Granickas stebisi, kodėl mūsų šalyje nėra aiškaus draudimo, kad mokslinių darbų prekyba yra nelegali.
„Dabar, jei būtų užfiksuotas mokslinio darbo pardavimas ir byla patektų į teismą, pagal Civilinį kodeksą turėtų būti taikoma restitucija. Kitaip tariant, mokslinis darbas
būtų grąžintas jį parašiusiam asmeniui, o pinigai – pirkėjui. Ar tai pakankama bausmė už tokią veiklą?“ – klausė V. Granickas.
Jis prisiminė kelerių metų senumo įvykį, kai į jį konsultacijos kreipėsi diplominį darbą parašęs asmuo. Jam prireikė teisinės konsultacijos, nes darbo pirkėja ne tik nenorėjo jam sumokėti sutartos sumos, bet ir įskundė jį Valstybinei mokesčių inspekcijai, o pastaroji pareikalavo susimokėti baudą už nedeklaruotą veiklą.
„Tuomet aš pats skambinau į Mokesčių inspekciją ir iš pokalbio supratau, kad diplominių darbų rašymą pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių įmanoma priskirti prie švietimui būdingos paslaugų veiklos. Kitaip tariant, valstybės institucijų pozicija tuo metu buvo aiški – mokėk mokesčius, ir viskas bus gerai“, – prisiminė V. Granickas.
Jo žiniomis, minėtas darbą rašęs asmuo geranoriškai sumokėjo baudas mokesčių administratoriui, tad byla teismo nepasiekė.
Verslo liudijimo nedavė
„Vakarų ekspreso“ žurnalistai taip pat pabandė paskambinti telefonu į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) neva pasikonsultuoti, ar būtų galima išsiimti verslo liudijimą, jei norima už pinigus rašyti diplominį darbą kitam asmeniui.
Paskambinus VMI Klaipėdos skyriaus nurodytu telefonu, atsiliepusi operatorė, išklausiusi pageidavimą, kiek sutriko, bet bandė išspręsti situaciją.
„Darbams rašyti nėra tokio verslo liudijimo. Verslo liudijimas yra paprastai veiklai. Pavyzdžiui, pas mus yra prie mokymų – kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla. Yra tokia, bet ar jums ten galima priskirti tuos darbus, nežinau. Dar kitiems mokymams išduodama individualios veiklos pažyma. Pasakysiu jums specialisto telefoną, gal aiškiau paaiškins“, – konsultavo neprisistačiusi operatorė, lyg ir palikdama vilties, kad šia veikla bus galima užsiimti legaliai.
Tuo metu paskambinus nurodytai specialistei teko net paraudonuoti.
„Ką daryti? Kitam rašyti diplominį darbą yra nelegalu. Iš kur jūs ištraukėte, kad galima kitam rašyti diplominį darbą? Jūs pati logiškai pagalvokite – ar eitumėte kam nors rašyti kontrolinio darbo? Čia yra lygiai tas pats, kaip ir nusirašinėti. Ar galima nusirašinėti mokykloje arba aukštojoje mokykloje?“ – išbarė specialistė.
Pabandžius replikuoti, kad internetas pilnas tokių pasiūlymų, specialistė tik atkirto, esą tegul jie visi ir rašo. Vis dėlto dar kartą nedrąsiai perklausus, ar tikrai neįmanoma išsiimti jokios pažymos, specialistė bandė padėti.
„Jei norite vykdyti individualią veiklą, kažkokią jūs galite vykdyti. Ką aš žinau kokią – konsultavimo, švietimo. Yra didžiulis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius – ten paieškokite ir gal pavyks ką nors sau pritaikyti. Bet tikrai ne diplominio rašymas. Kaip tokios mintys iš viso gali kilti? Be žodžių“, – pykčio tokiu nevykusiu pašnekovės sumanymu neslėpė specialistė.
Viena vertus, reikia džiaugtis, kad VMI specialistai nepadeda tokia veikla užsiimantiems žmonėms legalizuoti savo veiklos. Kita vertus, o kas garantuoja, kad už šią veiklą kas nors dar ir mokesčius moka?
Įsteigė naują pareigybę
Nors valdžios atstovai kartkartėmis viešai pasipiktina šia problema, realių darbo vaisių nematyti.
Praėjusią vasarą viešai buvo pasirodę pranešimų, esą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai siekė įteisinti baudas už mokslo darbų pirkimą, pardavimą ir pateikimą švietimo įstaigoms. Tačiau baudų iki šiol neatsirado, o šio komiteto nariai net nebeprisimena tokių ketinimų.
Šio komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė apsiribojo gražiomis ir patogiomis frazėmis, kad buvo ir yra susirūpinę šia problema. Tačiau kas iš to?
„Suvokiame, kad pasiūla atsiranda ten, kur yra paklausa. Tačiau išspręsti tokios „prekybos“ problemą ne taip jau paprasta. Tą paliudytų visos aukštosios mokyklos, kovojančios su galimu nesąžiningumu, plagijavimu ar kitais akademinės etikos pažeidimų atvejais. Norint priimti motyvuotus ir veikiančius teisės aktus ar sprendimus, reikalinga išsami ir nuosekli pačios problemos, jos paplitimo ir panaši analizė. Tą, komiteto narių nuomone, turėtų atlikti akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, kurį į pareigas šią vasarą paskyrė šios kadencijos Seimas“, – atpirkimo ožį surado A. Pitrėnienė.
„Reikia baudžiamosios atsakomybės“
„Valstybė išsigimsta, jei yra manoma, kad šią problemą turi kontroliuoti tik patys universitetai. Jei nėra įstatymo, niekas nedraudžia jį parašyti ir priimti. Tik kyla retorinis klausimas, kodėl tiek metų nieko nebuvo daroma?“ – sakė kontrolierius.
Jis jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekdamas išsiaiškinti, ar tikrai už šią veiklą neturi grėsti jokia atsakomybė.
„Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad Generalinė prokuratūra rašto darbų rašymą ir pardavinėjimą studentams prilygino ekonominei veiklai ir pripažino, kad už tai negresia jokia atsakomybė. Mano nuomone, baigiamojo mokslo darbo rašymas ir pardavimas prieštarauja ir viešajai tvarkai, ir moralei. Manau, kad turi būti svarstomas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas tam, kuris tuo užsiima. Todėl ir prašau Generalinės prokuratūros pateikti savo poziciją, ar dabar Baudžiamajame kodekse nėra numatyta tokio nusikaltimo sudėties. Ir jei nėra, ar nėra tikslinga ją įtraukti ir kurį kodekso straipsnį tokiu atveju reikėtų papildyti“, – pasakojo V. Sadauskas.
Anot jo, paraleliai diskutuojama su aukštųjų mokyklų atstovais, ką reikėtų keisti, kad studentams nebūtų taip lengva nupirktus darbus pateikti kaip savo. Svarstoma, kad šalia diplominio darbo gynimo turėtų būti įvestas ir valstybinis baigiamasis egzaminas. Taip pat nesąžiningiems studentams esą būtų sunkiau prasmukti, jei darbo vadovai atsiskaitymų iš studentų reikalautų etapais. Pavyzdžiui, kas dvi savaites studentas turėtų darbo vadovui pateikti savo darbo vaisius.
„Tuomet tokia veikla užsiimantis asmuo žinotų, kad jis darbą kartu su studentu turės rašyti pusę metų, ir gal tai neatrodytų patrauklu. Pats skambinau skelbiamais telefonais ir teiravausi, per kiek laiko ir už kokią kainą man galėtų parašyti baigiamąjį diplominį darbą. Atsakymas – nuo savaitės iki 10 dienų. Kainos įvardyti nenorėčiau, kad jų nereklamuočiau. Tačiau pakakdavo paklausti, ar jie žino, kad ši veikla yra neteisėta, ir pokalbiai kaipmat nutrūkdavo“, – pasakojo kontrolierius ir vylėsi, kad ši nenormali situacija netrukus pasikeis.
„Be mokestinės, yra ir akademinės etikos pusė“
Gražina RIMKIENĖ, Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė |
Mokesčių inspekcija nuolat pasisako, kad bet kuri veikla, kuria siekiama gauti piniginės naudos, turi būti įteisinta, o valstybei turi būti mokami mokesčiai. Gautos pajamos apmokestinimo tikslais vertinamos pagal jų turinį, kontrolės veiksmų metu vertinamas kiekvienam užsakovui suteiktų paslaugų pobūdis. Jei gyventojų gautos pajamos už tokias atliktas paslaugas turi individualios veiklos požymių (gautų pajamų suma yra ženkli, pajamos gaunamos tęstinį laikotarpį, yra nusistatytos paslaugų kainos ir panašiai), tokiais atvejais gautos pajamos už žinių įvertinimo rašto darbų rašymo veiklą, Mokesčių inspekcijos nuomone, galėtų būti apmokestinamos kaip individualios veiklos (vykdomos pagal pažymą), priskiriamos EVRK 90.03 klasei, pajamos. Verslo liudijimas tokiai veiklai nėra numatytas. Atskirais atvejais, jeigu tai nėra nuolatinė tęstinė veikla, gali būti sudaromos sutartys, o metams pasibaigus reikia deklaruoti gautas pajamas ir sumokėti mokesčius.
Pavienių tokio pobūdžio pranešimų, kuriuose informuojama apie galimai neregistruotą minėtą veiklą, Mokesčių inspekcija yra sulaukusi ir juos vertina taip pat, kaip ir kitus – pagal mokesčių administratoriui priskirtas kompetencijas. Tačiau šiuo atveju yra ir kita, ne mažiau reikšminga – akademinės etikos – pusė. Tačiau šiuo klausimu pagal kompetenciją turėtų pasisakyti kitos institucijos.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus Vigilijaus Sadausko teigimu, realiai Kontrolieriaus tarnyba pradėjo dirbti tik nuo spalio 18 dienos, tačiau iki tol jis jau surinko informaciją, diskutavo su mokslo bendruomene ir jau pabandė pajudinti šį įsisenėjusį skaudulį.