Domėjimąsi tiksliaisiais mokslais ragina skatinti nuo mažens

Norint, kad daugiau jaunimo studijuotų tiksliuosius mokslus, švietimą šia linkme reikia pradėti nuo mažens, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir Lietuvoje viešinti Europos Komisijos narė, atsakinga už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą, Maire Geoghegan-Quinn.

Dabar vis daugiau gabių jaunų žmonių renkasi humanitarines ir socialines specialybes. Nors šiuo metu ES yra didelis jaunimo nedarbas, iš viso yra 2 mln. neužimtų darbo vietų. Skaičiuojama, kad ES papildomai reikėtų 700 tūkst. darbuotojų informacinių ir ryšių technologijų srityje. Pabrėžiama, kad Europos darbo rinkai reikalingi ne tik IT specialistai, bet ir biologai, farmaceutai, gydytojai, slaugytojai ir inžinieriai.

„Pirmiausia švietimas ir kreipimas į tas kryptis, sritis, kuriose yra daugiausia darbo vietų, turėtų būti ne universitetų darbas. Tai jau turėtų vykti mokyklose, kad jaunimas jau mokykloje susidarytų įspūdį, kas yra mokslas, inžinerija, kompiuterija - tikslieji mokslai“, - trečiadienį po ES šalių mokslo ministrų neformalaus Konkurencingumo tarybos susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė eurokomisarė.

Pasak M. Geoghegan-Quinn, ES uždavinys - į tiksliųjų mokslų sritį pritraukti ir kuo daugiau mergaičių. Viešnia sakė, kad ES, priešingai nei Lietuvoje, nematanti priešpriešos su socialiniais mokslais, šie mokslai nekonkuruoja. Kita vertus, komisarė teigė, kad verslas skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų trūkumu.

„Mes tiesiog turime jaunimui kuo anksčiau parodyti, kodėl matematika, inžinerija, tikslieji mokslai yra svarbūs. Taip pat turime jaunimui parodyti, kad nors yra ir daug bedarbių, yra daug neužpildytų darbo vietų inžinerijos, kompiuterijos srityje. Jeigu jie nori gauti geresnius darbo pasiūlymus, turėtų domėtis tiksliaisiais mokslais“, - kalbėjo eurokomisarė.

EK narė pridūrė, kad šalyse, kurios daugiausia investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas, yra mažiausias jaunimo nedarbas, - tai yra Vokietija, Austrija, Olandija, Danija. Šios šalys taip pat mažiausiai nukentėjo per krizę.

ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis akcentavo nuo savo kadencijos pradžios raginęs jaunuolius daugiau rinktis technologinius, inžinerinius mokslus, vyksta diskusijos dėl privalomojo matematikos baigiamojo egzamino. Pasak jo, šių metų Lietuvos abiturientų stojimo rezultatai rodo, kad mokiniai išgirdo tik dalį raginimų, - šiais metais norinčiųjų studijuoti socialinius mokslus sumažėjo 6-7 proc., tačiau padidėjo kandidatų į mediciną ir fizikos mokslus.

„Kaip ir komisarė minėjo, balansas visuomenėje turi būti išlaikytas. Niekas neneigia socialinių ar humanitarinių mokslų reikšmės, naudos, bet mes sakome, kad pagal įsidarbinimą jaučiamas poreikis tų specialybių, apie kurias šnekame“, - dėstė D. Pavalkis. Taip pat jis teigė, kad valstybės ištekliai, kuriais finansuojamos studijos, turi būti išnaudojami maksimaliai, t. y. rengiami tie specialistai, kurie reikalingi visuomenei, gamybai, pramonei. Tai esą leis kelti bendrą šalies ir ES lygį.

M. Geoghegan-Quinn nesiryžo atsakyti, ar dėl nesikeičiančios situacijos didės trūkstamų ekspertų imigracija iš užsienio šalių į ES. Švietimo klausimai esą yra kiekvienos valstybės narės, ne EK kompetencija. Komisija šioje srityje gali tik prisidėti, teigė ji. Tačiau viešnia pabrėžė, kad EK nori išspręsti vadinamąją „protų nutekėjimo" problemą.

„Reikia geresnių konkrečių pasiūlymų šioje srityje, reikia miestų draugystės, partnerysčių programų, reikia kurti kompetencijų centrus valstybėse narėse, ypač tose, kur „protų nutekėjimo“ problema yra itin aktuali“, - galimas priemones vardijo eurokomisarė.

Daugiamečiame 2014-2020 m. ES biudžete yra numatyti 8 mlrd. eurų jaunimo nedarbui mažinti. Lietuvos pirmininkavimo uždavinys yra užtikrinti, kad jau 2014 m. pradžioje struktūrinė parama iš naujojo ES biudžeto pasiektų jautriausius regionus, kur jaunimo nedarbas didžiausias ir viršija 25 proc. Tam esą būtina laiku pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu dėl sektorinių ES biudžeto programų.

Šiuo metu nedirba kas ketvirtas jaunas žmogus (iki 25 metų) Europoje - šis santykis yra kur kas didesnis nuo krizės nukentėjusiose pietinėse euro zonos šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Kai kurie pareigūnai įspėja apie gresiančią „ypatingąją padėtį“.

Lietuvoje ES lėšomis yra įgyvendinamos kelios iniciatyvos: per investicijas skatinamas darbo vietų kūrimas jaunimui, suteikiamos mokesčių lengvatos darbo patirties neturintiems jauniems žmonėms, verslo pradžiai kuriami įvairūs paramos fondai skatina jaunų žmonių verslumą, didinamos jaunų žmonių konkurencinės galimybės sudarant sąlygas mokytis ir įgauti daugiau praktinių įgūdžių.

Tikimasi, kad prie jaunimo nedarbo mažinimo prisidės ir prezidentės pateiktos įstatymų pataisos. Jomis sudaroma galimybė jaunimui savarankiškai ir be jokių tarpininkų atlikti praktiką įmonėse ir valstybinėse institucijose. Taip jauni žmonės įgytų geresnių įgūdžių ir lengviau susirastų darbą.

Eltos inf.