Džiazo muzikantas Sami Moukaddem: „Kaip galime išspręsti Palestinos problemą?“

Daugybe talentų apdovanotas libanietis psichologas, muzikantas (džiazo gitaristas) ir rašytojas Sami Moukaddemas tapo ir režisieriumi: sukūrė filmą apie vieną didžiausių šių dienų skaudulių: Palestiną. Filmo pavadinimas kiek pretenzingas – „Kaip mes galime išspręsti Palestinos ir Izraelio problemą“ („How We Can Solve The Palestinian Israeli Problem“), tačiau šis Airijoje gyvenančio kūrėjo darbas sulaukė daug teigiamų atsiliepimų kaip neapykantos neprovokuojantis, logiškas ir išmintingas kino kūrinys.

Iš tiesų filmas yra tik didelio S. Moukaddemo sumanyto projekto dalis, jis matomas YouTube‘ėje - 95 minučių filmą galima žiūrėti čia:

Taip pat žiūrėti galima ir specialiai šiai temai skirtoje svetainėje www.palestine-israel-problem.com.

S. Moukaddemas filmo pradžioje paaiškina, kad nėra turėjęs patirties kaip filmų kūrėjas, tačiau galiausiai nusprendė to imtis: „Paprasčiausiai pavargau nuo vakarų meinstryminės žiniasklaidos, parodančios Palestinos ir Izraelio reikalus kaip itin sudėtingus“.

S. Moukaddemas ragina ir kitus imtis tegul ir mėgėjiško kino, kuris parodytų tiesą, aiškina, kaip tai daryti. Filme matome didžiulę knygų stirtą, kurią perskaitė S. Moukaddemas, kurdamas filmą. „Bandžiau klausti savęs: „Kiek reikia visko sužinoti, kad imtumeisi veiksmų? Galiausiai priėjau išvados, kad kuo mažiau žinosiu, tuo geriau – tiesiog paaiškinsiu esmę ir viską parodysiu“.

Filma kalbinami įvairūs žmonės: mokslininkai, žurnalistai, kitų profesijų atstovai, pvz., palestiniečių rašytoja, medikė, mokslininkė Ghada Karmi, antisionistas Izraelio istorikas, visuomenės veikėjas profesorius Ilanas Pappé (viena svarbiausių jo knygų – 2006-aisiais pasirodęs „Etninis Palestinos valymas“), buvęs „The Guardian“ žurnalistas Davidas Hirstas, palestienietis redaktorius ir komentatorius Abdelis Bari Atwanas, naujienų tinklaraščio „The Electronic Intifada“ žurnalistai Jonathanas Cookas, Davidas Croninas ir Benas White‘as, Airijos prezidentas, poetas, sociologas Michaelas Danielis Higginsas ir net žymusis filosofas, eruditas Noamas Chomsky‘is, kuris, beje, šiuo metu lankosi Palestinoje.

M. D. Higginsas (tikrasis airiškas jo vardas – Mícheál D. Ó hUiginn), filme kalbintas dar prieš rinkimus (Airijos Respublikai jis vadovauja nuo 2011 m. lapkričio 11 d.), smerkia Gazos „kolektyvinį baudimą“ ir Izraelio propagandą taikliai apibūdina taip: „Kolonistas gali gyventi racionaliai tik tada, kai niekina kolonizuojamojo įvaizdį“.

Filme kalbinamas ir Qatare gimęs, Egipte augęs ir vėliau į Vakarų Krantą (Ramallah miestą) persikėlęs gyventi filosofas Omaras Barghouti, 2004 metų balandį su palestiniečių intelektualais (pvz., gerai žinoma palestiniečių žurnaliste, mokytoja, sociologe Lisa Taraki) įkūręs organizaciją, pavadintą Palestiniečių kampanija už akademinį ir kultūrinį Izraelio boikotą (PACBI, „Palestinian Campaign for the Academic and Cultural Boycott of Israel“). O. Barghouti pastebi, kad Izraelio televizijos kanaluose kalba tik žydai, o „gerai angliškai kalbantys, racionaliai mąstantys arabai – vyrai ir moterys – į eterį neleidžiami“.

S. Moukaddemo filmas atskleidžia ir sionizmo atsiradimą, pasakoja apie jo ištakas, taip pat apie 1948 metais įvykusį maždaug 750 000 palestiniečių ištrėmimą iš jų namų, arabiškai vadinamą Nakba (arab. an-Nakbah – „nelaimė“, „katastrofa“). Palestiniečių egzodas sionistams, kurie jį vadina nepriklausomybės karu, atvėrė kelią į Izraelio valstybės sukūrimą.

Filme pasakojama apie gyvenimą Gazoje, Vakarų Krante, paneigiami įvairūs mitai, diskutuojama apie

Izraelio lobizmą, krikščionišką sionizmą ir nesibaigiantį „taikos procesą“.

Filmo esmė – parodyti, kaip pažeidžiamos žmonių teisės, kokia nelygybė vyrauja sionistiniame Izraelyje. S. Moukaddemas, kaip humanistas, kukliai prisipažįsta, kad nežino visų atsakymų, ir galbūt juos gali rasti patys filmo žiūrovai.

S. Moukaddemas gimė 1967 metais Libane, ketverius metus gyveno Brazilijoje ir grįžo atgal į tėvynę. Pilietinio karo metu, 1985-aisiais, jis persikėlė į Airiją, kur 1994 metais baigė Dublino Trejybės koledžą, apsigynęs trijų psichologijos sričių magistro laipsnius. Jam ketverius su puse metų teko dirbti psichologu su suaugusiais žmonėmis, kurie vaikystėje buvo seksualiai išnaudojami. Taip pat S. Moukaddemas dirbo ir su pabėgėliais, kurie buvo kankinami savo gimtosiose šalyse. 2002 metais jis paliko savo kaip psichologo darbą ir pasinėrė į muziką. Nuo 2002 metų S. Moukaddemas išleido keturias savo paties sukurtos džiazo muzikos kompaktines plokšteles, parašė du romanus. 2009 metais S. Moukaddemas nusipirko vaizdo kamerą ir pradėjo kurti filmą apie Palestinos ir Izraelio problemas. 2012 metais ėmė kurti klipus originaliam muzikantui Azizi bin Habeebi. Čia galite pažiūrėti vieną iš jų:

P.S.