|
Gerokai įkyru, kai visur platinama ta pati informacija, kad Irake nebuvo cheminio ginklo.
IŠ ŽINIASKLAIDOS. CITUOJU:
"JAV jau 1983 metais buvo sukaupusios pakankamai įrodymų, kad S. Husseino režimas aktyviai naudoja cheminį ginklą, taip pat ir zariną bei kitas nervus paralyžiuojančias dujas. (...) Irano skundai tarptautinei bendruomenei dėl patiriamos neteisybės niekada nebuvo išklausyti.
(...). Patyręs didelių nuostolių, Iranas galiausiai buvo priverstas nusileisti ir sėsti prie derybų stalo kare, kurį 1980 metais Irakas pradėjo... (...) Leidinio surinkti išslaptinti Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) dokumentai rodo, kad Vašingtonas tuo laikotarpiu tikėjosi, kad Iranas nesugebės surinkti įtikinamų cheminio ginklo panaudojimo įrodymų. „Agentūra taip pat nurodė, kad Sovietų Sąjunga anksčiau naudojo chemines medžiagas Afganistane, tačiau nesusilaukė didesnių sankcijų“, - rašo „Foreign Policy“.
Leidinio teigimu, išslaptinti CŽV dokumentai įrodo, kad JAV tenka dalis kaltės dėl kai kurių „žiauriausių visų laikų cheminio ginklo atakų“. CŽV vadovas Williamas J. Casey, geras prezidento R. Reagano draugas, žinojęs apie laboratorijas, kuriose Irakas kūrė masinio naikinimo ginklą, apie tai, kad S. Husseino režimas ketino pirkti iš Italijos įrangą, padėsiančią pagreitinti chemikalų pripildytų artilerijos sviedinių ir bombų gamybą, ir apie tai, kad Irakas rengėsi prieš Irano kareivius bei civilius gyventojus panaudoti nervus paralyžiuojančias dujas. Vašingtono pareigūnai taip pat buvo informuoti, kad Iranas gali imtis atsakomųjų veiksmų, taip pat ir teroristinių išpuolių, jeigu nuspręs, kad JAV yra atsakinga dėl cheminio ginklo panaudojimo.
Ir iš tiesų, 1988 metų pavasarį JAV ir Iranas buvo atsidūrę pavojingai arti karinio konflikto, kai iraniečių minos apgadino JAV karo laivą, o amerikiečiai atsakydami atakavo Irano naftos platformas ir mažesnius karinius laivus. Tų pačių metų liepą JAV karo laivas, kaip vėliau buvo teigiama, per klaidą numušė civilinį Irano lėktuvą, kuriuo skrido 290 keleivių bei įgulos narių. Vašingtonas dėl pastarojo incidento atsiprašė tik 1996 metais, prasidėjus laikinam dvišalių santykių atšilimui.
1988 metų kovą, kai JAV jau buvo pradėjusios tiekti Irakui svarbią žvalgybinę informaciją, irakiečiai panaudojo masinio naikinimo ginklą prieš nepaklusnius kurdų separatistus šalies šiaurėje. Halabdžoje, įvairiais vertinimais, galėjo žūti nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. žmonių, daugiausiai civilių. Praėjus mėnesiui, Irako sviediniai, pripildyti nervus paralyžiuojančų dujų, sustabdė Irano puolimą prieš Basros miestą ginančias irakiečių pajėgas. (...) Iš viso per 1980-1988 metų karą galėjo žūti nuo 500 tūkst. iki 1,4 mln. Irako ir Irano karių bei civilių gyventojų.
„Per pastarąjį ketvirtį amžiaus, nė viena cheminė ataka savo mastu nepriartėjo prie Saddamo nekonvencinių išpuolių. (...) Vašingtone pastaruoju metu vis garsiau skamba raginimai nubausti Sirijos valdantįjį režimą už įtariamą masinio naikinimo ginklo panaudojimą."
DAR: " JAV ir sąjungininkės ruošiasi galimai karinei atakai prieš Siriją, nes, neabejojama, kad prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) pajėgos įvykdė didžiausią cheminę ataką nuo 1988 metų, kada per Irako lyderio Sadamo Huseino (Saddam Hussein) dujų ataką žuvo tūkstančiai kurdų." (Kiek pamenu, buvo kalbama apie 10 tūkstančių kurdų)
|