Vyriausybė parengė 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą (NPP), kuriame nustatyti pagrindiniai ateinantį dešimtmetį valstybėje siektini pokyčiai, jie turėtų užtikrinti pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos, saugumo ir kitose srityse. Pagrindinis dėmesys šiame plane skiriamas klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams. Ypatingą indėlį formuojant Lietuvos ilgalaikius aplinkosaugos tikslus įnešė šioje srityje veikiančios visuomeninės organizacijos.
„Šiandieniniame pasaulyje aplinkos ir klimato kaita yra įvardijama kaip vienas svarbiausių šio amžiaus iššūkių. Lietuva kaip ir kitos valstybės turi užtikrinti ne tik darnų vystymąsi, bet ir skatinti žaliąją žiedinę ekonomiką, ekologiškai atsakingą verslą. Todėl turime didinti išteklių produktyvumą, plėtoti bioekonomikos principais paremtą žemės ūkį, vystyti švarią bei saugią energetiką ir transportą. Šiuos strateginius uždavinius įgyvendinsime vykdydami Nacionalinį pažangos planą“, – pabrėžė geriausias 2011 m. Lietuvos valdininkas, buvęs buvusio premjero Andriaus Kubiliaus kancleris, dabartinis Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.
Pranešama, kad 2021-2030 bus siekiama keisti gamybą, skatinant pramonės sektorių pereiti prie žiedinės ekonomikos, mažinti vartojimą ir didinti gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą. Numatoma mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti, skatinti pakartotinį žaliavų naudojimą.
Vykdant NPP, žadama gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą. Numatoma mažinti trąšų naudojimą ir žemės ūkio poveikį vandens kokybei, kuris yra vienas iš pagrindinių pasklidosios vandens taršos šaltinių. Bus siekiama išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą, užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą.
Didelis dėmesys NPP skiriamas atsakingam verslui, bus griežtinama įmonių atsakomybė už jų poveikį aplinkai ir visuomenei.
Užtikrinant taršos mažinimą ir prevenciją, bus siekiama didinti gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą. Būtent švietimas, informavimas apie aplinkos būklę ir kitus su aplinka susijusius klausimus, didina gyventojų sąmoningumą, skatina pasirinkti aplinkai bei sveikatai palankų gyvenimo būdą ir prisidėti prie aplinkosaugos.
Siekiama, kad Lietuva taptų pasauline lydere kovoje su klimato kaita, o skiriami milijardai eurų būtų įsisavinti efektyviai.
Šaltinis: lrv.lt
Susiję:
Buvęs geriausias Lietuvos valdininkas paskirtas Vyriausybės vicekancleriu