Siūloma nustatyti išimtį, kad kredito įstaigos – bankai neturėtų teisės per mokestinį laikotarpį patirtų nuostolių perkelti į kitus mokestinius metus.
Nustačius tokį reglamentavimą kredito įstaigos esą privalėtų sumokėti pelno mokesčius, kurie būtų adekvatūs gaunamam pelnui.
Tokius Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio papildymus pateikė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Šiuo metu galiojantis Pelno mokesčio įstatymas numato, kad visi be išimties ūkio subjektai (tarp jų ir komerciniai bankai) turi teisę per mokestinius metus patirtus nuostolius perkelti į kitus mokestinius metus, todėl Lietuvoje veikiantys stambūs komerciniai bankai naudojasi tuo ir sumoka mažus mokesčius, palyginti su gautu metiniu pelnu: 2012 metais Lietuvos komerciniai bankai gavo per 1 milijardą litų pelno, o pelno mokesčio sumokėjo vos 6 000 litų.
„Ar toks bankų elgesys yra socialiai teisingas kitų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu?“ – klausia Seimo narys.
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai nurodo, kad tokiam jų elgesiui įtaką padarė pasaulyje ir Lietuvoje kilusi finansų krizė, dėl kurios buvo patirta didelių finansinių nuostolių 2009–2010 metais. R. Žemaitaičio nuomone, tokia komercinių bankų argumentacija yra mažų mažiausiai abejotina.
Parlamentaro teigimu, bankai kriziniu laikotarpiu patys elgėsi visiškai neatsakingai: nebuvo vertinama reali nekilnojamojo turto vertė, be pagrindo buvo suteikiamos didelės paskolos asmenims, kurių finansinis stabilumas jau tuo metu kėlė abejonių. Tuo laikotarpiu bankuose dirbančių valdytojų vykdoma veikla esą pasižymėjo dideliu neapdairumu, neūkiškumu ir lengvabūdiškumu.
Deja, dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo imtasi iniciatyvos spręsti problemų iš esmės ir kreiptis į Lietuvos teisėsaugos institucijas tam, kad šių bankų valdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtas veikas, pažymi R. Žemaitaitis.
Lietuvoje veikiančių bankų metinis pelnas siekia itin dideles sumas, kurios surenkamos už konvertavimą, įmokas už komunalinius mokesčius, palūkanas, tarptautinius pervedimus, už kitas bankines operacijas. O bankų sumokami pelno mokesčiai vos siekia kelis tūkstančius litų.
Pasak "Tvarkos ir teisingumo" partijos nario, tokios sumos yra visiškai neadekvačios komercinių bankų gaunamam pelnui ir dėl to didelė finansinė našta tenka Lietuvos piliečiams, pačiai Lietuvos valstybei. Į Lietuvos Respublikos biudžetą nėra surenkama realioji komercinių bankų pelno mokesčio dalis.
Dėl to nėra galimybės didinti finansavimo kitoms svarbioms sritims, tokioms kaip sveikatos apsauga, švietimas, susisiekimas, energetika ir kita, pabrėžia R. Žemaitaitis. Tokiu elgesiu komerciniai bankai esą parodo, kad jie yra socialiai neatsakingi ir suinteresuoti gauti kuo didesnį pelną iš fizinių asmenų ir ūkio subjektų veikiančių Lietuvoje.
Ekonomikos komiteto pirmininko nuomone, esamą situaciją reikia keisti iš esmės ir kuo greičiau, mat tokia komercinių bankų savivalė yra nesuderinama su Lietuvos teisinėje sistemoje veikiančiais moralės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
„lrs.lt“, „ekspertai.eu“ inf.