2024 m. gegužės 17 d.

 

Ekonomistas: universitetus reikėtų reitinguoti pagal baigusių studentų pajamas

1
Paskelbta: 2014-05-20 17:25 Autorius: Naujienų redaktorius
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, šalies universitetus reikėtų reitinguoti pagal jį pabaigusių studentų įsidarbinimo rodiklius ir gaunamas pajamas.

Ekonomisto nuomone, tai atspindėtų realesnę aukštojo mokslo situaciją ir padėtų išspręsti ydingą praktiką, kuomet švietimas orientuotas į kiekybę, o ne į kokybę.

„Didžiuojamės, kad daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų turi vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą. Didžiuojamės ir aukštojo mokslo skaičiais, bet tai ne visada parodo įgyjamas kompetencijas ir jų relevantiškumą. Kai pradedame analizuoti, ką veikia aukštąjį mokslą įgijęs studentas, matome, kad yra ir didelis nedarbo lygis, dažnai dirbama ne pagal specialybę ir neretai magistrantūrą baigęs studentas gauna mažesnį atlyginimą nei profesinį mokslą pabaigęs specialistas. Tai yra išbalansuota sistema, nukreipta į kiekybę“, - teigia ekonomistas.

Pasak jo, tokiu būdu susidaro situacija, kad beveik kiekvienas gali įstoti ir pabaigti universitetą, bet nedaugelis jų yra konkurencingi įsilieti į darbo rinką, o tai turi įtakos būsimam šalies ekonomikos augimui.

Daugelis šalies aukštojo mokslo problemų, ekonomisto teigimu, kyla iš ydingos finansavimo sistemos, kuomet universitetai gauna valstybės finansavimą pagal priimtų studentų skaičių. Visi universitetai taip pat yra suinteresuoti, kad studentai kuo ilgiau būtų universitete, dėl to bakalauro studijos tęsiasi ketverius metus, kai daugelyje Europos Sąjungos šalių jos trunka trejus metus.

N. Mačiulio teigimu, šiandieniniams studentams trūksta ne tik žinių, bet ir tam tikrų bazinių įgūdžių. Universitetai pirmaisiais studijų metais yra priversti mokyti bazinių dalykų - kaip savarankiškai mokytis, kelti klausimus, kūrybiškai spręsti problemas, kadangi paskutinėse vidurinių mokyklų klasėse didžioji dalis mokymosi yra nukreipta į pasiruošimą baigiamiesiems egzaminams, o ne mokymuisi visą gyvenimą ar studijoms universitete.

„Naujausi tyrimai rodo, kad vienos iš bazinių kompetencijų, komunikavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis formuojasi ikimokykliniame amžiuje, nuo 3 iki 5 metų. Mes turime kalbėti ir jau apie tokio amžiaus jaunų žmonių mokymą ir paruošimą mokymuisi visą gyvenimą. Dabartinė švietimo sistema neparuošia viso gyvenimo mokymuisi. Dažnai net yra moksleiviams ar studentams suformuojama nuomonė, kad pabaigus mokykla ar universitetą prasideda gyvenimas, kur galima dirbti, mėgautis gyvenimu, bet labai greitai paaiškėja, kad kelis metus negilinant savo profesinių žinių, netobulinant gebėjimų, jie tampa profesiniais atsilikėliais“, - tvirtina N. Mačiulis.

Universitetai, pasak ekonomisto, taip pat dažnai ignoruoja faktą, kad aukštasis mokslas šiuo metu yra labai lengvai prieinamas ir nuotoliniu būdu - internete galima žiūrėti skaidres, nufilmuotas paskaitas ir tai nedaug skiriasi nuo vienpuse komunikacija taip pat paremtų paskaitų Lietuvos universitetuose.

„Universitetai turėtų kelti klausimą - ką jie gali pasiūlyti, to ko negali dabar pasiūlyti nemokamos paskaitos (...). Ką dabar siūlo Lietuvos universitetai - tai galimybė mokytis lietuvių kalba, galbūt susipažinti su tam tikru regioniniu kontekstu ir suteikti diplomą, ką už nedidelį mokestį suteikia ir nuotolinės studijos. Aišku, kad tie tradiciniai mokymosi metodai yra pasmerkti žlugti“, - teigia ekonomistas.

Eltos inf.

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
1. Paprastas
(2014-05-20 21:06:08)
(88.118.179.138) Parašė:

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, šalies universitetus reikėtų reitinguoti pagal jį pabaigusių studentų įsidarbinimo rodiklius ir gaunamas pajamas.“ Nemanau. Universitetus reikėtų vertinti pagal jį pabaigusių studentų įsidarbinimo rodiklius, pagal specialybę. Kam „gaminti“, jeigu niekam nereikia?



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras