Skaudžiausia mūsų visuomenės rykštė – valstybės nužmogėjimas. Būtina sutvarkyti teisėkūros procesą – padaryti jį aiškesnį, skaidresnį ir efektyvesnį. Reikia jį nukreipti dirbti ne kokiai nors atskirai žinybai, ne saujelei, grupelei ar grupuotei, o mūsų žmonėms, visuomenei, valstybei.
Kiek toli pažengėme šia kryptim? Kalbėkime faktais.
Sakoma: tauta turi pažinti savo didvyrius. Tačiau būtina pažinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius. To reikia, kad apvalytume valstybės tarnybą, kad išguitume iš jos tuos, kurie atėjo ne tarnauti, o prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. O baisiausia – žmonių pasitikėjimu valstybe.
Taip, vėl kalbame apie korupciją. Apie šią skaudžiausią, giliausiai įsišaknijusią ir sunkiausiai gydomą mūsų negalią kalbama metų metus. Kalbame apie jos paplitimo ir nebaudžiamumo problemas. Visi prisimename, kad, pavyzdžiui, prieš kelerius metus už korupcines veikas buvo pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų. Tačiau nė vienas kyšininkas nebuvo nuteistas laisvės atėmimu.
Ar kas nors realiai pasikeitė per pastaruosius metus? Ar, pavyzdžiui, scenos renovatorius Gintautas Kėvišas jau sėdi belangėje, o ne Operos ir baleto teatro direktoriaus kėdėje? O gal abonentinis Vilniaus meras, efektingų šilumos sąskaitų gyventojams globėjas ir kitokių inovatyvių sprendimų autorius, jau yra areštuotas ir jam pateikti kaltinimai?
O gal daugelis Generalinės prokuratūros prokurorų, dienų dienas vykdančių nusikalstamas veikas prieš valstybę ir jos žmones, jau seniai laiką leidžia sustiprintojo režimo kolonijoje? O gal prie posto prilipęs dabartinis vidaus reikalų ministras, kitados užsiėmęs dokumentų klastojimu (tai įrodė tyrėjai), tėra tik blogas sapnas, o ne realybė?
Deja, visa tai realybė. Ar galima visa tai, kas išvardyta, pavadinti laimėjimais? Tikrai ne.
Suprantama, reikia gerbti nekaltumo prezumpciją ir vis dėlto nebijoti teigti: laisvėje kyšininkų tebėra daugiau negu už grotų.
Ar bereikia priminti apie teismų sistemos sustabarėjimą, profesinį degradavimą ir aroganciją? Ir apie neatidėliotiną poreikį supaprastinti teisminio proceso procedūras, įteisinti platesnį atstovavimą visuomenei teismuose? Ar iki šiol nėra būtinybės atverti sistemą naujiems žmonėms, naujiems požiūriams ir darbams?
Reikia, kad pačios visuomeninės organizacijos imtų aktyviai naudotis joms numatyta teismų administravimo kontrolės teise. Aukščiausios valdžios institucijos turi paremti visuomenininkų pastangas įsitraukti į teisingumo sistemos veiklos tobulinimo darbus.
Kyšis, piktnaudžiavimas tarnyba, korupcinė veika – tai sandoriai, kuriuose dalyvauja mažiausiai dvi šalys. Tai reiškiniai, kurie gali egzistuoti tol, kol mes – visuomenė – tai pakenčiame. Padėtis ims keistis tik tuomet, kai visuomenės nepakantumo koncentracija pasieks kritinę ribą.
Reikia siekti, kad tai įvyktų kuo greičiau.
Aukščiausia valdžia privalo viešai įsipareigoti nuosekliai remti ir globoti į šį tikslą orientuotas piliečių iniciatyvas. Nes būtent dabar, o ne rytoj yra tas lemtingasis momentas „arba – arba“.
Slenka trečias atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis. Laisvę iškovojome, tačiau pamiršome, kad ją reikia ir toliau ginti. Ginti, kasdien stiprinant demokratiją. Politikai turi kovoti ne dėl valdžios, o dėl valstybės. Dėl žmonių, kurie ją kuria savo kasdieniu darbu.
Sugrąžinkime pasitikėjimą, sukurkime tvirtą visuomenę. Atsparią korupcijai ir nepakančią melui. Turinčią aiškias vertybes ir mokančią jas ginti. Kurkime Tėvynę, kurios niekas nenorėtų palikti. Tėvynę, kurios ilgimės išvykę ir į kurią skubame sugrįžti.
Ši „ekspertai.eu“ publikacija buvo parengta įkvėpta prezidentės 2011 metų metinio pranešimo:
Naujausi
Naujausi komentarai
Zigmas Vaišvila
IP 78.61.243.166 | 23:55:29
Gerbiamasis neprisistatantis Nr.5, ramiai susirašykite visus įvykius iš eilės pagal datas, o tada dar kartą pabandykite pasamprotauti. Ačiū ir sėkmės....
yell...NATO go NACHO
IP 2001:67c:2660:425:3617:ebff:fee4:6393 | 22:45:19
štrichai apie odesą ----
https://youtu.be/9soaUbT7aFM?si=7BLDopqZ2eSmQZ6q...