Viešojoje erdvėje skelbiami optimistiški skaičiai kalba patys už save:"Kitais metais pensijas pavyks sugrąžinti į ankstesnį lygį, net jeigu ir gresia nauja krizė euro zonoje. Antrąjį šių metų ketvirtį palyginti su atitinkamų praėjusių metų laikotarpiu BVP padidėjo per 6 proc."
"Rekordinis per visą nepriklausomybės laikotarpį 7 pirmųjų mėnesių eksportas sudarė 38,9 mlrd. litų – net 6 mlrd. daugiau nei prieš krizę. Importas irgi beveik visiškai atsistatė."
"Apskritai, visos pramonės produkcija išaugo daugiau kaip dešimtadaliu. Akivaizdžiai atsigauna ir vidaus vartojimas, šiemet mažmeninė prekyba išaugo penktadaliu. Nedarbą per metus pavyko sumažinti 100 tūkst. arba trečdaliu. Pesimizmo kur kas mažiau nei prieš metus."
"Šiemetinis biudžetas vykdomas beveik tiksliai taip, kaip ir buvo suplanuota prieš metus. Finansų ministerijos duomenimis, mokesčių surenkama 99,9 proc. planuotos sumos. O visų pajamų gauta 97,7 proc. to, kas buvo planuota."
"Per likusius šių metų mėnesius drastiškai niekas nepasikeis ir ambicingą biudžeto planą įgyvendinsim su kaupu. Būtų gerai, kad biudžeto deficitas būtų netgi mažesnis nei 5,8 proc. BVP – tai leistų kitąmet pasiekti dar ambicingesnį 3 proc. deficito lygį, ką stodami į ES ir esame įsipareigoję padaryti."
"2012 m. biudžetas bus suplanuotas ir įvykdytas taip tiksliai, kaip šiemetinis."
Tai kelios citatos iš Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Vito Matuzo analitinės publikacijos pavadinimu "Apie šalies ūkį ir biudžetą, arba ką pasėjom, tą ir pjaunam".
Tokia informacija, kurią valdantieji skelbia minėtame straipsnyje džiugina be išimties visus Lietuvos gyventojų sluoksnius, čia daugiau ir sunku ką nors pridurti, geriau ir norėti negalima. Pateikta informacija, aiški, tiksli ir suprantama.
Tačiau valstybėje vis dar atsiranda vienas kitas neatsakytas klausimas, ypač finansų sferoje, į kuriuos kartais bejėgė atsakyti net pati Finansų ministrė.
Todėl kreipiamės į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir asmeniškai į V. Matuzą, tikėdamiesi, kad atsakymus į rūpimus klausimus jis pateiks ilgai netrukęs.
LAIŠKAS
2011 09 26
Vilnius
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui Vitui Matuzui bei visam komitetui
Vyriausybė kasmet finansuoja politines partijas, verslininkų ir darbdavių organizacijas bei pačios valdžios sukurtas profesines sąjungas.
Pavyzdžiui politinėms partijoms iš šalies biudžeto 2006 m. buvo skirta 10 mln. litų, 2007 m. - 15 mln., 2008 m. - 20 mln., 2009 m. - 12,4 mln. Tai nėra jokia paslaptis, šie skaičiai yra vieši ir kiekvienas norintis žino kiek ir kokiai partijai atitenka mokesčių mokėtojų pinigų.
Valdžios sukurtoms profesinėms sąjungoms biudžeto pinigai skiriami mažesni. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, Lietuvos profesinei sąjungai “Solidarumas” ir Lietuvos Darbo federacijai 2006 m. skirta 0,6 mln. litų, 2007 m. - 1,8 mln., 2008 m. - 1,8 mln., 2009 m. - 1,5 mln.
Verslininkų ir darbdavių asociacijoms tuo pačiu laikotarpiu atitinkamai buvo skirta 4,7 mln., 5,1 mln., 9,0 mln., 4,6 mln. litų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kurie yra vieši, Vyriausybė skiria finansavimą įvairioms organizacijoms, tame tarpe ir taip vadinamoms "kitoms asociacijoms". "Kitos asociacijos" - tai nevyriausybinės, visuomeninės organizacijos. Turbūt ne visi žino, kad šios visuomeninės organizacijos yra finansuojamos nepalyginamai dosniau, negu visos likusios, taip vadinamos "narystės organizacijos" (politinės partijos, valdžios sukurtos profesinės sąjungos ir verslininkų ir darbdavių asociacijos) kartu sudėjus.
Atrodytų galima būtų tik džiaugtis, kad visuomenines organizacijas Lietuvoje valdžia remia kur kas stipriau negu kokias nors politines partijas.
EKSPERTAI.EU norėdami sudaryti pačių labiausiai nusipelniusių, t.y. dosniausiai finansuojamų visuomeninių organizacijų dvidešimtuką, kreipėsi į Statistikos departamentą su prašymu, pateikti sąrašą, kokios konkrečiai nevyriausybinės įstaigos gauna valstybės finansavimą.
Deja statistikos departamentas paaiškino, kad tokia informacija yra konfidenciali ir remiantys galiojančiais įstatymais departamentas ne tik kad negali nurodyti sumų, kurios tenka vienam ar kitam visuomeniniam gavėjui, bet net neturi teisės skelbti tų valstybės finansuojamų įstaigų pavadinimų.
Todėl EKSPERTAI.EU šiuo klausimu kreipėsi į Finansų ministrę Ingridą Šimonytę su elementariais penkiais klausimais: "Prašome detalizuoti pridėtos lentelės punkto "Kitos asociacijos" eilutę "Lėšos iš nacionalinio biudžeto":
1) Pateikite sąrašą organizacijų ir sumas kuriomis jos buvo finansuotos 2006 metais iš bendros 67.4 milijonų litų sumos.
2) Pateikite sąrašą organizacijų ir sumas kuriomis jos buvo finansuotos 2007 metais iš bendros 80.5 milijonų litų sumos.
3) Pateikite sąrašą organizacijų ir sumas kuriomis jos buvo finansuotos 2008 metais iš bendros 89.4 milijonų litų sumos.
4) Pateikite sąrašą organizacijų ir sumas kuriomis jos buvo finansuotos 2009 metais iš bendros 57.7 milijonų litų sumos.
5) Įvardinkite kokia bendra suma buvo skirta ("kitos asociacijos") organizacijoms 2010 metais bei pateikite sąrašą organizacijų ir sumas kuriomis jos buvo finansuotos 2010 metais.
Iš Statistikos departamento internetinio tinklapio:
Atrodytų klausimai, kam jau kam, bet Finansų ministerijai tikrai nesudėtingi. Gavus atsakymus beliktų sudėlioti visas šias valstybės finansuojamas visuomenines organizacijas abėcėlės tvarka ar pagal gautos finansinės paramos dydį.
Tačiau finansų ministrės atsakymas leido suprasti, kad kur pinigai, Lietuvoje viskas nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. I. Šimonytė pranešė, kad tokia informacija Finansų ministerija nedisoponuoja ir negali disponuoti.
"Nėra įmanoma pateikti informacijos, kuri atitiktų Jūsų užklausos turinį", - informavo finansų ministrė.
Ji priminė, kad nacionalinis biudžetas - tai valstybės ir savivaldybių biudžetai. Todėl pasiūlė kreiptis atskirai į visas šešiasdešimt Lietuvos savivaldybių, gal būt jos ką nors žinotų, kaip ir kam pasiskirstė šie milijonai.
Finansų ministrė taip pat pridūrė paaiškindama, cituojame: "Norėčiau Jus informuoti, kad išnagrinėję Statistikos departamento naudojamą metodiką, galime konstatuoti, jog nėra įmanoma pateikti informacijos, kuri atitiktų Jūsų užklausos turinį. Atlikdamas šį tyrimą, Statistikos departamentas ima nedidelę asociacijų, kurios apklausiamos, imtį ir minėtus skaičius ekstrapoliuoja visam segmentui pagal patvirtintą metodiką. Todėl duomenys yra skaičiuojamieji, o ne faktiniai, taigi, nėra šių skaičių analogo biudžeto vykdymo duomenyse."
Kad visiem būtų suprantamiau, ministrė pridėjo Statistikos departamento metodines lenteles ir formules, kurios ministrės žodžiams suteikė dar daugiau svorio:
Taip pat I. Šimonytė pridėjo dokumentus su finansinėmis lentelėmis apie katastrofoms ir pramogoms skirtą finansuoti Vyriausybės rezervo fondą, iš kurio, ministrės teigimu, dalinai finansuojamos ir visos šios "narystės" organizacijos:
2006-2010_ktasociacijos.xls ,
LRV_rezervas2009-2010asociacijos.doc,
Vyriausybės rezervas_2006_I_dalis.pdf,
Vyriausybės rezervas_2006_II_dalis.pdf,
Vyriausybės rezervas_2007.pdf,
Vyriausybės rezervas_2008.pdf.
Taigi laukiame iš jūsų atsakymo į tai, į ką Finansų ministrė kažką bandė atsakyt, tačiau paprastiems rinkėjams ne visai suprantama kalba. Neabejojame, kad visas Seimo biudžeto ir finansų komitetas su šia paprasta užduotimi susitvarkys greitai ir kokybiškai ir visuomenė pagaliau sužinos visas labiausiai nusipelniusias Lietuvai visuomenines-nevyriausybines organizacijas, kurias finansuoja valstybė.
Iš anksto dėkojame už atsakymą.
ekspertai.eu
Finansų ministrė I. Šimonytė "minėtus skaičius ekstrapoliuoja visam segmentui pagal patvirtintą metodiką" ir todėl žinoti, kokios konkrečiai visuomeninės organizacijos ir kiek konkrečiai yra finansuojamos iš valstybės biudžeto nėra įmanoma (su visa metodika galima susipažinti ČIA).
Valstybėje jau seniai skaudžiai išryškėjusios pastovios ekstrapoliacijos liūdnos pasekmės. Koktu net vardinti pavyzdžius ir kartoti, kaip tai ydinga valstybei.
Ar teko matyti, kad šeimininkas nežinotų kiek kam davė pinigų už būsimų darbų atlikimą, bet nukreiptų pas abstraktų gavėją klausti, kiek jis gavo pinigų iš šeimininko? Keistas humoras. Gana vieną kartą aušinti burnas kažkokiais vėjais, atsitvėrinėti tarptautinių žodžių tvoros mišraine ir sudėtingomis, tačiau mažai ką sakančiomis formulėmis.
Aiškėja viena: po grafa slapta dengiamos pajamos tų pačių formalių įstaigų kūrėjų, pretenduojančių ir gaunančių solidžią paramą iš valstybės biudžeto, bet realiai nevykdančių jokios apčiuopiamos ir visuomenei naudingos veiklos. Muilo burbulai.
Viena didžiausių Lietuvos problemų yra tai, kad šalies biudžetas yra pusiau slaptas. Mes žinome bendrinius skaičius, tačiau kai norima sužinoti kažką konkrečiau, tai padaryti yra labai sudėtinga, o kartais ir visai neįmanoma. Seniai yra žinoma, kad Seime balsuojant už metinį šalies biudžetą iš esmės balsuojama už katę maiše, taip kaip paliepia partijų vadovybės.
Ar ne laikas įstatymiškai nutraukti tas ekstrapoliacijas ir jei jau politikai deklaruoja, jog esame "teisinė valstybė", biudžetą skelbti aiškiai ir suprantamai visiems Lietuvos piliečiams, atsikratant segmentacijų?
Iš tarptautinių žodžių žodyno:
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
