Minią šiandien viešojoje erdvėje bandoma paversti keiksmažodžiu. Tamsios ir neišsilavinusios, kitaip sakant, violetinės minios įkaitais ar net aukomis vadinama valstybė, politikai, teismai, prokuratūra... Neseniai tokia auka pavadinta ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.Minia kaltinama siekianti linčo teismo, nepaisanti teismų sprendimų ir nesuprantanti, kas yra nekaltumo prezumpcija. O jeigu nekalta minia? Mintis atrodo šventvagiška kiekvienam, kas mano galįs savarankiškai mąstyti. Kur link eina vadinamasis elitas, negalintis pažvelgti miniai į akis?
Paskutinį kartą taip niekinant minią girdėjau daugiau nei prieš dvidešimt metų. Tuomet prie Adomo Mickevičiaus paminklo susirinkusiuosius net buvo bijoma pavadinti minia, jie pravardžiuoti saujele buržuazinių nacionalistų. Apkvaišusi minia Lenino prospektu rinkosi į Gedimino aikštę kelti trispalvę, kurią kažkas dar taip neseniai vadino skuduru. Milžiniška minia stovėjo ir Baltijos kelyje, kuriam šiandien pastatėme paminklą.
Nelengva atsakyti į klausimą, kada minia tampa tauta ar piliečiais. Gal tuomet, kai atranda savo vadovus, kurie sugeba racionaliai formuluoti minios siekius ir nuosekliai veda į tikslą. Kai prieš dvidešimt metų pakilusi minia mojavo vėliavom, kažkas ėmėsi privatinimo ir tapo elitu, sukūrusiu Lietuvos teisinę ir ekonominę sistemą. Tai sunkus ir pagarbos vertas darbas, tačiau nereiktų pamiršti ir Jameso Buchanano perspėjimų. Nobelio premijos laureatas, nagrinėdamas konstitucinės demokratijos loginius pagrindus, parodė, kaip politikų savanaudiškumas veikia įstatymų leidybą. Įstatymų norma tampa ne tai, kas teisingiausia, o tai, kas naudingiausia. Sokratą myriop nuteisė ne minia, bet pagal visus procedūrinius reikalavimus surengtas teismas.
Tarp įstatymų teisingumo ir teisybės neišvengiamai atsirandančiai tuštumai užpildyti esame sukūrę ombudsmeno instituciją. Truputį gaila, kad kažkada švedų kalbos žodį „ombudsman“ išvertėme kontrolieriumi, pamiršę jo pirminę prasmę – įgaliotinis. Visuomenės įgaliotinis, kalbantis minios vardu ir ne tik tiriantis piliečių skundus dėl piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, kaip kad numatyta mūsų Konstitucijos 73 straipsnyje, bet ir drįstantis pasakyti, kur įstatymai ir teismo sprendimų teisingumas prasilenkia su tiesa. Nemanau, kad toks ne vien pareiginių nuostatų raidę vykdantis ombudsmenas griautų teisinę sistemą ir demokratiją, veikiau atvirkščiai – stiprintų šiandien taip pašlijusį visuomenės tikėjimą savo valstybe.
Visuomenės įgaliotinis nebūtinai turėtų būti teisininkas. Žaisdami pareigūnų kvalifikaciniais reikalavimais ir taikydami juos prie konkrečių kandidatų mes daug kur ne tik panaikinome sveiką konkurenciją, bet ir niekais pavertėme puikias idėjas. Ombudsmenui reikia platesnio visuomenės suvokimo, jis turėtų būti truputį disidentas, kuriuo tikėtų ir elitas, ir minia. Ombudsmeno idėjos pradininku mūsų šalyje norėčiau laikyti Lietuvos Helsinkio grupę, tiesa, neturėjusią jokių valstybės įgaliojimų.
Atsistatydinimo prašymą pateikusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė svetainėje facebook.com prisipažįsta: „Aš nepolitikuoju, postas nėra ta vertybė, kad paminčiau sąžinę ir žmogiškumą.“ Visuomenės įgaliotinė atsidūrė grupuočių kovų spąstuose, jai nepavyko pakilti virš elito ir virš minios.
Viešumon iškilusios konfidencialaus Seimo Pirmininkės ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pokalbio smulkmenos tapo nedidele viešosios erdvės sensacija, politiškai pakenkusia Irenai Degutienei. Abejoju, ar Seimo Pirmininkė dar kada galės atvirai pasišnekėti su Vaiko teisių apsaugos kontroliere. Formalus, vien įstatymo raide grindžiamas pareigūnių bendravimas tik kenktų bendram reikalui. Viena iš jų turi pasitraukti. Juo labiau, kad prieštaraujantys vienas kitam dviejų teismo instancijų sprendimai dėl Drąsiaus Kedžio dukrelės globos Vaiko teisių apsaugos kontrolierę nustūmė į teisinį aklagatvį ir parodė, kad teisėtumas ne visada sutampa su teisingumu ir vaiko interesais. Visuomenės įgaliotinis turi pirmas tai pastebėti. Sunkiai ir skaudžiai ateina supratimas, jog esama žaidimų, kurių neišvengęs ombudsmenas privalo trauktis.
Seimas gali nepritarti Editos Žiobienės atsistatydinimui. Bet tai nebus išsvajotoji elito pergalė prieš minią. Pralaimės visuomenės įgaliotinio idėja. Ar būtų galėjęs savo veiklą tęsti norą atsistatydinti pareiškęs Helsinkio grupės narys?
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu