Vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, turėtų būti uždrausti Europos Sąjungoje nuo 2021-ųjų. Tokiai planuojamai direktyvai trečiadienį pritarė Europos Parlamento (EP) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
Šie vienkartiniai plastikiniai daiktai būtų draudžiami, kadangi jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. Minėti daiktai sudaro iki 70 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių.
EP komiteto nariai pritarė Frederik Ris (Frédérique Ries, Liberalai ir demokratai, Belgija) parengtai rezoliucijai, kurioje į Europos Komisijos pasiūlytą vienuolikos draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą papildomai įtraukti itin lengvi plastikiniai maišeliai, produktai, pagaminti iš okso-degraduojančių plastikų, bei greito maisto pakuotės iš polistireninio putplasčio.
Taip pat siūloma valstybėms nustatyti tikslus iki 2025-ųjų sumažinti plastikinių daiktų, kurie neturi lengvai prieinamų alternatyvų, naudojimą, taip pat paskatinti jų perdirbimą arba pakartotinį naudojimą. Tarp jų patenka vienkartinės mėsainių dėžutės, sumuštinių pakuotės, taip pat vaisių, daržovių, desertų ar ledų įpakavimas. Kai kurie kiti plastikai, pavyzdžiui, gėrimų buteliai, turės būti surenkami atskirai, o jų perdirbimo dalis iki 2025 m. privalėtų sudaryti ne mažiau nei 90 proc.
Komiteto nariai taip pat sutarė mažinti taršą dėl tabako produktų, visų pirma – plastikinių cigarečių filtrų. Iki 2025 m. jų tarša turėtų sumažėti perpus, o iki 2030-ųjų – 80 proc., įsitikinę europarlamentarai. Skaičiuojama, kad viena nuorūka jūroje gali užteršti nuo 500 iki tūkstančio litrų vandens, o išmesta pakelėje ji suyra net per dvylika metų. Cigarečių filtrai yra antra labiausiai paplitusi plastiko šiukšlė.
Valstybės taip pat turėtų užtikrinti, kad per metus būtų surinkta bent pusė pamestų arba paliktų plastikinių žvejybos įrankių, o jų perdirbimo lygis iki 2025-ųjų pasiektų 15 proc. Plastikiniai žvejybos įrankiai sudaro 27 proc. šiukšlių, randamų Europos paplūdimiuose.
Prie šių tikslų įgyvendinimo turėtų prisidėti tabako ir žvejybos įrankių pramonės sektoriai, pažymima rezoliucijoje. Skaičiuojama, kad nesiėmus jokių veiksmų, plastikų tarša jūrose ir vandenynuose iki 2030-ųjų sukels gamtai žalos už 22 mlrd. eurų.
„Europa yra atsakinga tik už nedidelę dalį plastiko šiukšlių vandenynuose. Vis dėlto ji gali ir turėtų tapti pagrindine veikėja ieškant tarptautinio šios problemos sprendimo, kaip tai pavyko pasiekti kovos su klimato kaita srityje. Uždrausti, mažinti, apmokestinti, taip pat pakeisti bei įspėti – valstybės narės turi daug pasirinkimų, kaip spręsti šią problemą“, – pažymėjo pranešėja F. Ris.
Už šį teisės akto projektą balsavo 51 EP narys, 10 buvo prieš, 3 susilaikė. Visas Europos Parlamentas dėl jo balsuos spalio 22-25 d. Strasbūre vyksiančioje plenarinėje sesijoje. Jis taip pat bus derinamas su ES Taryba.
Šaltinis: EP biuras Lietuvoje