EP komitetas ragina Lietuvą atnaujinti tyrimą dėl CŽV kalėjimų

Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, kurio nariai balandį viešėjo Lietuvoje, antradienį patvirtino ataskaitą, kurią  raginama - atsižvelgdama į paaiškėjusius naujus faktus, Lietuva turėtų atnaujinti tyrimą dėl galimai joje egzistavusių CŽV kalėjimų.

Europarlamentarai pažymi, jog kai kurios ES šalys iki šiol tinkamai neįvykdė savo pareigos ištirti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su CŽV vykdyta asmenų perdavimo ir slapto kalinimo programa. Raginama atskleisti tiesą apie dalyvavimą įgyvendinant CŽV programą ir ištirti, ar šalių teritorijoje buvo slaptų kalėjimų ir ar buvo vykdomos operacijos, per kurias asmenys buvo laikomi tuo tikslu įrengtose įstaigose.

Nors 2010-2011 m. Lietuvoje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, „dar yra nemažai neatsakytų klausimų, susijusių su CŽV vykdytomis operacijomis“, pažymi EP nariai. Jie ragina Lietuvos valdžios institucijas įvykdyti savo pažadą atnaujinti Lietuvos dalyvavimo CŽV programoje baudžiamąjį tyrimą atsižvelgiant į naujai paaiškėjusius faktus apie skrydžius tarp Rumunijos ir Lietuvos 2005 m. (keičiant lėktuvus Tiranoje) bei tarp Lietuvos ir Afganistano 2006 m. (per Kairą).

Europarlamentarų ataskaitoje dėkojama Lietuvos valdžios institucijoms, kad jos šių metų balandį priėmė EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto delegaciją bei sudarė jai sąlygas apžiūrėti slaptą objektą Antaviliuose.

„Pastatų išdėstymas ir jų vidaus įrenginiai atrodo tinkami asmenims kalinti“, - pažymima ataskaitoje.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra raginama dokumentais pagrįsti europarlamentarams išsakytas išvadas, kad Lietuvoje įrengtose sulaikymo įstaigose asmenys nebuvo kalinami.

Parlamentas ragina ES valstybes užtikrinti visapusę demokratinę ir parlamentinę žvalgybos ir saugumo agentūrų priežiūrą, taip pat „griežtai atskirti žvalgybos ir teisėsaugos veiklos ribas, kad žvalgybos agentūroms nebūtų leidžiama naudotis suėmimo ir kalinimo įgaliojimais“. „Valstybės paslapčiai neturi būti teikiama pirmenybė neatimamų pagrindinių teisių atžvilgiu, o valstybės paslaptimi grindžiami argumentai niekada neturi būti naudojami apriboti valstybių pareigą ištirti rimtus žmogaus teisių pažeidimus“, – priduria europarlamentarai.

Ekspertai.eu inf.