Visuomeniniai transliuotojai turi būti apsaugoti nuo politinės ir komercinės įtakos, o valstybės privalo užtikrinti saugią žurnalistų darbo aplinką. Tai sakoma naujoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje.
Pažymėdami svarbų visuomeninių transliuotojų vaidmenį išsaugant žiniasklaidos pliuralizmą, europarlamentarai ragina valstybes padidinti jiems skiriamą finansavimą ir garantuoti jų redakcinę nepriklausomybę, apsaugoti juos nuo „bet kokio vyriausybinio, politinio ir komercinio kišimosi ir įtakos, o kartu užtikrinti visišką valdymo autonomiją ir nepriklausomybę“.
Valstybės raginamos sukurti „žurnalistams saugią aplinką, suteikiančią jiems galimybę dirbti savo darbą visiškai nepriklausomai ir nepatiriant nepagrįsto kišimosi, pvz., grasinimų smurtu, persekiojimo, finansinio, ekonominio ir politinio spaudimo, vertimo atskleisti konfidencialius šaltinius ir medžiagą bei tikslinio sekimo“. Valstybės turi „užtikrinti, kad žurnalistai, kurių darbo laisvei iškyla grėsmė, galėtų veiksmingai naudotis teisių gynimo priemonėmis“, taip pat „nepiktnaudžiauti baudžiamaisiais įstatymais dėl garbės ir orumo įžeidimo“, pažymi europarlamentarai. Savo ruožtu Europos Komisija raginama pasiūlyti direktyvą, kuria nepriklausoma žiniasklaida būtų saugoma nuo nepagrįstų ieškinių, kuriais siekiama ją nutildyti ar įbauginti.
Susirūpinę dėl ES valstybėse vis dar vykdomų išpuolių prieš žurnalistus, europarlamentarai ragina jiems užkirsti kelią bei „įsteigti nepriklausomą ir nešališką reguliavimo instituciją, kuri vykdytų smurto prieš žurnalistus ir grasinimų jiems stebėseną“. Kartu raginama skirti daugiau ES lėšų Žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos tinklui bei sukurti „metinį rizikos žiniasklaidos pliuralizmui vertinimo valstybėse narėse mechanizmą“.
EP nariai taip pat atkreipia dėmesį į didėjantį patyčių kibernetinėje erdvėje, keršto pornografijos ir seksualinės prievartos prieš vaikus mastą. Jie pažymi, kad žiniasklaidoje turi būti visapusiškai paisoma nepilnamečių interesų ir teisių. Jie ragina parengti teisės aktus, skirtus kovoti su minėtais reiškiniais, ir šalinti žmogaus orumą pažeidžiantį turinį iš socialinių medijų.
Rezoliucijoje pripažįstama, kad skaitmeninė aplinka sustiprino melagingų naujienų plitimo problemą. Vis dėlto šiuo terminu neturėtų būti siekiama susilpninti visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida, taip pat diskredituoti ir kriminalizuoti kritiškų nuomonių, įsitikinę europarlamentarai. Jie ragina socialinių medijų bendroves ir interneto platformas sudaryti galimybę naudotojams pranešti apie galimas melagingas naujienas ir jas pažymėti, o ES ir valstybes – skirti pakankamai lėšų žiniasklaidos bei skaitmeniniam raštingumui didinti.
Savo ruožtu europarlamentarai „pabrėžia svarbų informatorių vaidmenį saugant visuomenės interesus ir skatinant viešojo sektoriaus atskaitomybės ir sąžiningumo kultūrą viešosiose ir privačiose institucijose“. Jie „dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir nustatyti tinkamą, pažangią bei išsamią bendrą Europos teisės aktų sistemą, kuri saugotų informatorius“.
Rezoliucijai pritarė 488 EP nariai, nepritarė 43, o susilaikė 14.
EP Tyrimų biuro pažyma apie žiniasklaidos laisvę ES.
ES žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos tinklas.
Šaltinis: EP Informacijos biuras Lietuvoje
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]