ES turi nustatyti naują, tikroviškesnę santykių su Rusija strategiją, o kartu stiprinti savo gynybos ir diplomatijos pajėgumus. Tai dalis rekomendacijų, kurias Europos Parlamentas (EP) gruodžio 14 d. pateikė savo rezoliucijoje apie užsienio politikos įgyvendinimą. Jai pritarė 433 EP nariai, nepritarė 174, o susilaikė 93.
Pasak europarlamentarų, ES šiuo metu apsupta „nestabilumo arkos“, kuri tęsiasi nuo „agresyvios“ Rusijos iki išorės subjektų kurstomų karų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Tai turi rimtų padarinių ES piliečių saugumui ir gerovei, nes Europa susiduria su terorizmu, masiniais pabėgėlių srautais ar klaidinamos informacijos kampanijomis, kuriomis siekiama skaldyti visuomenę.
Europarlamentarai pabrėžia, kad ES yra vienas iš didžiausių Europos istorijos laimėjimų, o bendra užsienio ir saugumo politika yra viena iš sričių, kur „Europos lygmens bendradarbiavimas gali užtikrinti didžiausią pridėtinę vertę“. Jie ragina ES valstybes pasitikėti viena kita ir laikytis bendros pozicijos, nes tik taip galima įtvirtinti ES vaidmenį pasaulyje.
Rezoliucijoje pažymima, kad Europos saugumo sistemai labai pakenkė neteisėta Rusijos karinė intervencija į Krymą ir rytų Ukrainą. EP ragina priimti naują, tikroviškesnę ES santykių su Rusija strategiją, kuri leistų išlaikyti diplomatinį, politinį ir ekonominį spaudimą atsisakyti agresijos, o kartu skirtų daugiau dėmesio Rusijos visuomenės palaikymui. Europarlamentarų įsitikinimu, sankcijos pasirodė esanti veiksminga priemonė atgrasyti tolesnę agresiją Ukrainoje. Jie siūlo pasiruošti „nustatyti papildomas laipsniškas sankcijas, ypač aukštųjų technologijų produktams naftos ir dujų, IT ir ginkluotės sektoriuose, jei Rusija ir toliau vykdytų tarptautinės teisės pažeidimus“.
Kadangi „paramos už pažangą“ principas nepasiteisino, EP nariai siūlo laikytis principo „parama pagal pažangą“ ir mažinti paramą šalims, kuriose negerėja demokratijos, žmogaus teisių ir valdymo padėtis. Savo ruožtu jie ragina stiprinti ES saugumo ir gynybos pajėgumus, nes „tarptautiniuose santykiuose vėl vyrauja galios politika“: skirti daugiau lėšų gynybai, bendrai finansuoti ES misijas ir kartu įsigyti gynybos įrangą, taip pat plėtoti greitojo reagavimo priemones. Kartu europarlamentarai ragina stiprinti ES diplomatinę įtaką sprendžiant konfliktus ir užtikrinant taiką pasaulyje.
„70 proc. Europos piliečių sutinka, kad bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje turi būti daugiau Europos. Kartais tam kliudoma ES valstybių sostinėse, tačiau piliečiai to nori. Būtina stiprinti ES diplomatinę įtaką, vystomąjį bendradarbiavimą ir karinius pajėgumus, kad žmonės jaustųsi saugūs“, – teigė EP pranešėjas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmar Brok (Europos liaudies partija, Vokietija).
Šaltinis: EP Spaudos tarnyba
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]