ES griežtesnės bankų priežiūros kol kas nebus

Europos Sąjungai (ES) nepavyko susitarti dėl bankininkystės sąjungos, kuri turėtų griežčiau prižiūrėti bankų veiklą. Sutarimo rasti nepavyko dėl dviejų didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos skirtingo požiūrio. Bendrijos finansų ministrai derybas ketina tęsti kitą savaitę.

27 Europos Sąjungos šalių ministrai nerado bendro sutarimo, kaip turėtų veikti nauja sistema, kontroliuosianti maždaug 6 tūkstančius bankų. Dėl to jie diskutavo beveik 4 valandas. Ministrai sutarė, kad siekiant sukurti bendrą priežiūros mechanizmą reikia tiksliai nustatyti, kaip bus paskirstyta atsakomybė tarp Europos centrinio banko ir nacionalinių priežiūros institucijų. Taip pat reikia aiškiai atskirti Europos centrinio banko įgaliojimus bankų priežiūros valdymo ir pinigų politikos srityse. „Esame sunkių derybų viduryje, šiuo metu reikia vengti užimti griežtas pozicijas. Vietoj to, reikia ieškoti konstruktyvių sprendimų. Komisijos vardu raginu visas šalis susitelkti ir sprendimą rasti iki metų pabaigos“, - kalbėjo ES ekonomikos ir pinigų reikalų ministras Olli Rehnas.

Daugelis šalių pritarė griežtesnei bankų kontrolei, taip pamažu sukuriant ir bankų sąjungą, tačiau nuomonės vis dar skiriasi dėl mechanizmo veikimo. Baiminamasi, kad nebūtų diskriminuojamos euro dar neturinčios šalys.

Susitikime aiškiai išsiskyrė Prancūzijos ir Vokietijos nuomonės dėl Europos centrinio banko galių. Vokietija nesutinka, kad galutinis žodis priklausytų Europos centriniam bankui. Prancūzija sako, kad bankui didesnės galios būtinos siekiant išspręsti bankų problemas. „Kuriant bankų priežiūros sistemą reikia gerai apgalvoti jos teisėtumo ir teisinę kontrolę. Be to, pinigų politika turi būti atskirta ir negalima pažeisti šalių nepriklausomybės. Šalių lyderiai nėra nieko nusprendę. Jie tik sutarė, kad Europos bankų priežiūros organas turi įtraukti Europos centrinį banką, tačiau nepasakė, kad jis ir turi būti tas prižiūrintis organas“, - teigė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Tuo tarpu Prancūzijos finansų ministras Pierre Moscovici sakė: „Neturime sukurti dvigubos priežiūros sistemos, kurioje Europos centrinio banko vaidmuo būtų neaiškus. Prancūzijos pozicija nesikeičia – visi bankai turi būti prižiūrimi Europos centrinio banko. Derybose yra progresas, tačiau vis dar turime rasti kompromisą“.

Derybas apsunkina ir euro neįsivedusi Švedija, kuri turi bankinių interesų kaimyninėje eurą turinčioje Suomijoje. Švedijos teigimu, ji nori turėti daugiau svertų Europos centriniame banke, jeigu šiam bus suteiktos didesnės galios prižiūrint bankus. Anksčiau Švedija netgi grasino blokuoti susitarimą.

Sprendimą dėl bankininkystės sąjungos tikimasi priimti kitą savaitę, kuomet vėl susitiks ES finansų ministrai. Europos Sąjunga tikisi, kad priėmus šį susitarimą ateityje bus galima išvengti bankų sektoriaus problemų. Bendrijos lyderiai dar spalį nusprendė, kad dėl bankininkystės sąjungos turi būti sutarta iki metų pabaigos ir kitais metais ji pradėtų veikti.      

"Lietuvos ryto tv" inf.