ES ir JAV pradėjo derybas dėl didžiausios istorijoje prekybos sutarties

Europos Sąjunga (ES) ir JAV žengė rimtą žingsnį istorinio susitarimo link. Oficialiai pradėtos derybos dėl tarpusavio laisvos prekybos. Tai turėtų stipriai paskatinti bendrijos ekonomiką ir sumažinti nedarbą.

Šiaurės Airijoje prabangiame golfo kurorte prie Erno ežero ES ir JAV lyderiai susitarė, kad derybos dėl transatlantinės prekybos sutarties, apimsiančios pusę pasaulio ūkio, prasidės kitą mėnesį. Šios derybos greičiausiai taps rimčiausiu iššūkiu pirmininkavimą ES Tarybai pradėsiančiai Lietuvai.

Ekspertų nuomone, ši sutartis Europoje leistų kasmet sukurti beveik pusę milijono darbo vietų, o bendrijos šalių BVP kasmet augtų puse procento. „Du milijonai naujų darbo vietų, didesnės galimybės ir mažesnės kainos mūsų parduotuvėse. Kalbame apie didžiausią dvišalę prekybos sutartį istorijoje. Ji padarys daug didesnę įtaką nei visos kitos prekybos sutartys kartu sudėjus“, – kalbėjo Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas.

Skambūs žodžiai reiškia, kad panaikinus prekybos barjerus daugeliui prekių laimėtų eilinis europietis, galėsiantis kur kas pigiau įsigyti amerikietiškų kompiuterių ar drabužių.

Be naikinamų muitų, taip pat ketinama suvienodinti taisykles dėl techninių standartų, pavyzdžiui, amerikietiškų ir europietiškų automobilių žibintams. Tai atvers kelią pigesniems amerikietiškiems automobiliams į Europą. „Amerika ir Europa jau anksčiau kartu padarė daug ypatingų dalykų. Tikiu, kad ekonominę sąjungą galime padaryti tokią pat stiprią, kaip ir mūsų diplomatiniai ir saugumo aljansai“, – teigė JAV prezidentas Barackas Obama.

Tačiau kai kuriuose sektoriuose gali iškilti sunkiai įveikiamų kliūčių. Pirmiausia, dėl skirtingo amerikiečių ir europiečių požiūrio į genetiškai modifikuotus organizmus, kuriuos JAV naudoja ir žemės ūkyje, ir maisto pramonėje. Į Europą tokių produktų įvežti draudžiama.

Nesutarimų gali kilti ir dėl atlaidaus Vašingtono požiūrio į aplinkos taršą ir Europos siekio iki 2050 metų anglies dvideginio taršą sumažinti net 80 procentų.

Sunkumų pasirašius sutartį gali kilti ir dėl gerokai pigesnių energijos išteklių, kurie leidžia amerikietišką produkciją atpiginti net iki kelių kartų.

Be to, europiečiai baiminasi, kad toks susitarimas gali tapti mirtinu smūgiu kultūrų įvairovei Vakarų pasaulyje. Pasirašius sutartį, pavyzdžiui, prancūzų kiną remiančios subsidijos būtų draudžiamos, o be jų Holivudo produkcija greičiausiai nušluotų ne tik prancūzų, bet ir visą europietišką kiną.   

LNK, „ekspertai.eu“ inf.