ES mums atvirai meluoja dėl Turkijos, vadinasi, ir dėl daugybės kitų svarbių dalykų

Nepriklausoma Lietuvos žiniasklaida, be abejo, paskelbs, kad gegužės 1-ąją sukanka 12 metų, kai Lietuva yra ES šalis narė. 12 metų priklausome ir NATO aljansui. Tuzinas metų – tai jau gana daug. Tačiau į laimingiausių pasaulio šalių dešimtuką kol kas nepapuolėme, o ir ES reikaluose ne itin gaudomės. Dabar aktualiausi yra klausimai, susiję su ES plėtra ir ateitimi, NATO ir Rusijos tarpusavio santykiais, ir kaip tai paveiks Lietuvą. Paprasčiau kalbant, dabar šalys, nuo kurių priklauso ir Lietuvos ateitis, – Belgija ir Turkija.

Belgija, nes joje yra Briuselis, kurio sprendimai ne visada aiškūs, o jame gyvenantys teroristai (jau ne vienerius metus) yra visai netoli Lietuvos. Apie terorizmo grėsmę pirmiausia ir reikėtų kalbėti.

Turkija, nes ji yra ir lemiamas veiksnys, kas vyks su pabėgėliais, ir ar apskritai kas nors vyks. Kol kas iš 72 ES nurodymų, atveriančių jai kelią į ES, Turkija oficialiai įvykdė tik 35, nors pusiau slaptame dokumente matome, kad ES meluoja: įvykdyta vos 19 punktų. Tie, kurie neįvykdyti, labai svarbūs.

Turkija, praradusi istorinę atmintį, gali tapti grėsme Europai ir net tokiai mažai šaliai kaip Lietuva. Praėjo šimtas ir vieneri metai, o ši šalis nepripažįsta armėnų, asirų, kitų tautų, o dabar ir kurdų genocido, kuriuos vykdė ir tebevykdo. Šimtai metų Osmanų imperijos patirties, genocidų nepripažinimas, Vokietijos ir ES valdžios keistai entuziastingai palaikomas Turkijos prezidentas, žurnalistų teismai ir sodinimai už grotų dėl valdžios kritikos, – tai akivaizdžiai neturi nieko bendra su demokratija.

Kol Turkija lietuviams yra tik dar viena Palanga, viskas gerai. O jei ji taptų ES nare, 2,5 mln. pabėgėlių, esančių Turkijoje, būtų paskirstyti iš naujo. Lietuvai tektų gerokai didesnis kiekis, nei buvo sutarta.

Turkija net sugebėjo kažkokiu būdu įtikinti ES, kad neremia teroristų, nors tai buvo užfiksuota žurnalistų (juos už tai norėta pasodinti iki gyvos galvos). Maždaug pusė ES priklausančio Kipro okupuota turkų ir jie remia armėnų žudynes Kalnų Karabacho Respublikoje. Apie tai ES nė neužsimena.

Balkanų šalys nėra labai turtingos, tačiau jų priėmimas į ES pavojaus nesukėlė. Rumunija, Bulgarija dar turi pasitempti, tačiau jose gyvenimas palaipsniui gerėja. Turkija nėra Europa, ji nė neketina atsiprašyti dėl 1,5 mln. žmonių žudynių (dėl Holokausto Lietuva atsiprašė), tad kodėl Lietuva tyli? Nepriklausoma žiniasklaida tam ir nepriklausoma, kad jai nerūpėtų, ir kad populiariausi komercinių TV serialai – turkų.

Bet kodėl tyli Seimas, prezidentė, europarlamentarai, politologai, diplomatai? Kur Turkijos pasmerkimas, notos, protestai prie jos ambasados Vilniuje? Ar Lietuvoje vyko armėnų genocido pagerbimas?

Mes gerai žinome, kaip kasdien meluoja nepriklausoma Lietuvos žiniasklaida ir valdžia. Bet žymiai nemaloniau žinoti, kad meluoja dar ir ES aukščiausi funkcionieriai. Labai nemalonu.

Susiję:

Kodėl „niekas neturi teisės Turkijai sakyti, ką ji turi daryti“. 72 (ne)slapti reikalavimai Turkijai