Libijos pilietinis karas, tapęs iki šiol tebesitęsiančios Libijos krizės dalimi, prasidėjo 2011 m. vasario 15 d. ir baigėsi tų pačių metų spalio 23 d. Pasklaidžius ketverių metų senumo spaudą, matome, kad vos po šešių dienų, 2011 m. vasario 21 d. naktį, ES vadovai, taręsi iki paryčių, pareiškė, jog „pulkininko Gadafio režimo kolapsas gali sukelti milžinišką pabėgėlių ir nelegalių imigrantų į Europą bangą“. Taip rašė „The Telegraph“ ir kiti Vakarų dienraščiai.
2011 m. vasario 21 d. „The Telegraph“ tekste rašoma: „Pareigūnai Briuselyje mano, kad net 750 tūkst. pabėgėlių gali bėgti per Viduržemio jūrą į pietų Europą. Libijos skaičiavimais, šis skaičius gali siekti 2 milijonus. Muamaras Gadafis Libiją valdė 41 metus. Jis, pasak „The Telegraph“, „anksčiau grasino, kad Europa taps juoda, jei nebus bendradarbiaujama su Libija dėl imigracijos reikalų“. Dešimtys tūkstančių nelegalių migrantų iš Šiaurės ir Subsacharinės Afrikos per Tunisą ir Libiją kasmet atvyksta į Italiją ir Maltą. Italijos užsienio reikalų ministras Frankas Fratinis (Franco Frattini) ES užsienio reikalų ministrų susirinkime pareiškė, kad jei Gadafis bus nuverstas, ES patirs imigrantų antplūdį. (...) Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Švarcenbergas (Karel Schwarzenberg) paantrino, kad diktatoriaus griūtis atvertų kelią į „didesnes katastrofas“. Jis paragino kolegas šiuo metu neįsiveržti į Libiją pernelyg stipriai.“
Italija dar 2011 m. pradžioje patyrė imigrantų krizę – į jai nuo tų metų sausio iki vasario priklausančią Lampedūzos salą atvyko per 5150 pabėgėlių iš Tuniso („Arabų pavasaris“ prasidėjo Tunise 2010 m. gruodžio 18 d. – red. past.).
Šaltinis: telegraph.co.uk
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]