ES planuoja mažesnį biudžetą ateinantiems 7 metams, tai atsilieps ir Lietuvai

Europos Sąjungos (ES) narėms liko mažiau nei savaitė suderinti pozicijas dėl septynerių metų biudžeto. Nors lemiami sprendimai paliekami paskutinei nakčiai, manoma, kad 2014-2020 metais biudžetas mažės neišvengiamai. Neaišku tik, kiek plonės Lietuvai skirta ES paramos dalis.

Pagal naujausią Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Hermano Van Rompuy pateiktą pasiūlymą, ateinančius 7 metus ES gyventų su kiek didesniu nei 950 milijardų eurų biudžetu. Tai reikštų, kad kasmet visoms ES išlaidoms padengti būtų skiriama 12 mlrd. eurų mažiau nei buvo skirta šiais metais. Tam nepritaria Europos Komisija, Europos Parlamentas ir kai kurios ES narės, tarp jų ir Lietuva. Jų nuomone, taip apkarpius biudžetą Europa ne tik neišbris iš krizės, bet ir praras konkurencingumą.

Kad planuojamų lėšų gali neužtekti rodo ir šių metų situacija. Baigiantis metams ES pritrūko 9 milijardų eurų, dėl to Europos Parlamentas blokavo derybas dėl 2013 m. biudžeto. Lietuvai reikės atiduoti 168 mln. eurų, tai beveik 20 procentų iš to, ką Lietuva gauna iš Sanglaudos fondo. Parlamentas atsisako kalbėti apie kitų metų biudžetą, kol ES neapmokės visų sąskaitų.

Tad neišsprendusi šių metų piniginių problemų ir nesusitarusi dėl kitų metų biudžeto, Europos Sąjunga turi suplanuoti 7 finansinius metus į priekį – 2014 – 2020 m. biudžetą. Užduotis nelengva, kadangi ir šalys narės, ir institucijos pasidalijusios į dvi stovyklas. Daug pinigų į bendrijos biudžetą įnešančios Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Švedija norėtų, kad kaip ir nacionaliniuose, taip ir bendrajame biudžete atsispindėtų taupymo nuotaikos.

Pagal dabartinius projektus labiausiai nukentės sritys, kurioms ES skiria daugiausiai pinigų: žemės ūkis ir sanglaudos politika. Per jas didelę dalį paramos gauna ir Lietuva.

Prezidentūra jau pareiškė, kad Lietuvos netenkina nei suma, nei data, susijusi su parama Ignalinos atominei uždaryti. Iki 2017 m. numatoma skirti 210 mln. eurų. Šalies poziciją dėl išmokų žemdirbiams ir Sanglaudos fondo Briuselyje gins prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau neaišku, ar realu įtikinti taupančias partneres žinant, kad Lietuva ir taip gauna bene daugiausiai ES paramos.

"Lietuvos ryto tv" inf.