Paskelbti konservatorių vyriausybės, kuri galimai valdys po Seimo rinkimų, ministrai. Į Švietimo ir mokslo ministrus siūlomas KTU rektorius P. Baršauskas. Kaune jau kuris laikas jis viešuose renginiuose, kaip partijos palaikytojas, sukinėjasi kartu su G. Landsbergiu.
Rektorius P. Baršauskas - viešas asmuo - nuolat laužo įstatymus, klimpsta į neskaidrių sandorių liūną. Mūsų nuomone, valstybiniame universitete (ir akademiniame sektoriuje apskritai) jis sukūrė sklandžiai veikiantį struktūrinės korupcijos modelį. Piktnaudžiavimai dengiami gausiai apmokėtais viešaisiais ryšiais. Viešomis lėšomis samdomos privačios teisinės firmos. Mes visi ir susimokame, kad jos „pakonsultuotų“ Baršauską, kaip apeiti įstatymus, sutrypti demokratinį viešąjį valdymą ir akademines vertybes. Rafinuotos korupcijos užkratas plinta būtent valstybiniame universitete – institucijoje, kuri visur ir visada privalėtų užduoti aukštą veiklos skaidrumo, pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms standartą.
Daugybė skundų dėl baudžiamųjų bylų kėlimo KTU ponybei ir/arba dėl viešo intereso gynimo šiuo metu yra „procesinėje fazėje“. Galutinio žodžio šalies teisėsauga dar netarė. Teisybės ieško ir pati LR ŠMM. Ji siekia, kad prokuratūra keltų bent jau viešo intereso bylą, atstatytų įstatymo viršenybę, nutrauktų įstatymų laužymo grandinę valstybiniame universitete. Prokuratūra kratosi įstatymo jai numatytos prievolės ginti viešą interesą ir atsimušinėja – „esate vykdomoji valdžia, viešo juridinio asmens savininkas, tad kuopkite savo arklides patys...“.
Šakinė aukštųjų mokyklų profsąjunga LAMPSS yra dar viena teisingumo ieškanti šalis. Ji taip pat įteikė skundus dėl baudžiamųjų ir/arba viešo intereso gynimo bylų kėlimo. Administracinės teisenos byla dėl neteisėtai veikiančios KTU tarybos veiklos sustabdymo šiuo metu yra Vyriausiame administraciniame teisme. Šakinė profsąjunga, priešingai nei ŠMM, nesitenkina viešo intereso gynimo bylos iškėlimu ir siekia, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, keliamos baudžiamosios bylos. Motyvai du: 1) korupcinis ISM akcijų įsigijimas ir 2) fiktyvus R. Kuodžio bei paties P. Baršausko įdarbinimas pedagoginėse pareigose, atitinkamai docentu ir profesoriumi. Juk tai viešos pareigos, labai atvira misija, kurios atliekant minėtų ponų niekas niekada nematė. Modulius už ponus skaitė kiti. Galimai buvo klastojami tabeliai, mokamas neteisėtas atlyginimas...
Prezidentūra, Seimo Pirmininkė, keli Seimo komitetai, Seimo Antikorupcijos komisija, Vyriausybė, LR ŠMM, Valstybinės kalbos inspekcija, LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija buvo užpilti skundais dėl įstatymų laužymo ir galimai daromų nusikaltimų KTU. Skundai į instancijas plaukė nuo įvairių subjektų - šakinės profsąjungos, pavienių asmenų, spontaniškai susibūrusių piliečių grupių. Šiuo metu LR Valstybės kontrolė jau atlieka neplaninį KTU patikrinimą... Šakinė profsąjunga turi neformalios informacijos, kad KTU administracija sporadiškai bando slėpti galus, galimai perrašomos sutartys, posėdžių protokolai, darbotvarkės, tvarkaraščiai, tabeliai... Bandant paslėpti ankstesnius piktnaudžiavimus, galimai daromi nauji nusikaltimai...
Skunduose minimi piktnaudžiavimų faktai turi tendenciją pasitvirtinti. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius savo sprendimais konstatavo, kad KTU taryba neteisėta nuo pat 2012 m., KTU Senatas taip pat išrinktas pažeidžiant teisės aktus. Įstatymu numatyta 5 metų trukmės Tarybos kadencija ir jos įgaliojimai baigėsi 2016 m. kovo 18 d. Taryba nebeturėjo teisės rinkti naujo rektoriaus, bet š.m. gegužės 12 d. visgi perrinko Baršauską rektoriumi antrai kadencijai. Prieš tai Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas atskiru protokoliniu nutarimu, kuris priimtas balsų dauguma, paragino atidėti rektoriaus rinkimus, pirma išsirinkti naują tarybą ir tada teisėtai rinkti rektorių. Ministrė A. Pitrėnienė KTU Tarybos ir Senato pirmininkams nurodė tą patį, įspėjo dėl pasekmių, kurios neišvengiamai kils, jei aukščiausi valstybinio universiteto valdymo organai bus renkami ir veiks neteisėtai.
Į KTU rektoriaus rinkimų tarptautinį, atsiprašant, konkursą buvo priversta įsikišti ir LR Valstybinės kalbos inspekcija. Baršausko teisiniai samdiniai pagal jo įgeidį ir apmokėtą sąskaitą išaiškino, kad rektoriui mokėti valstybinės kalbos nereikia. Deja, Valstybinės kalbos įstatyme imperatyviai numatyta, jog įstaigų, kurios teikia viešas paslaugas ir masiškai bendrauja su gyventojais, vadovai privalo mokėti lietuvių kalbą. Kalbos inspekcija oficialiu raštu preventyviai įspėjo: „užsienietis rektorius privalės išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą, priešingu atveju bus baudžiamas“. Taigi iškilūs kandidatai užsieniečiai melagingu skelbimu dėl KTU rektoriaus rinkimų buvo apgauti, įvelti į neskaidrų procesą. Tiesiog jie atliko statistų vaidmenį prastai surežisuotoje, įstatymus laužančioje viešųjų ryšių akcijoje. Laimė, nei vienas iš kandidatų-užsieniečių neiškėlė ieškinių universitetui dėl apgavystės, dalykinės reputacijos, garbės ir orumo pažeidimo.
Vienas stambiausių mūsų valstybės viešųjų juridinių asmenų, išlaikomas mokesčių mokėtojų, disponuojantis didžiuliais viešais asignavimais, vykdantis stambius viešus pirkimus šiuo metu yra valdomas neteisėtai. Įstatymas valstybiniam universitetui numato tris valdymo organus - tarybą, senatą ir rektorių. KTU atveju nei vienas iš minėtų autonomiją turinčio subjekto valdymo organų šiuo metu nėra suformuotas pagal įstatymą, vadinasi nėra teisėtas.
P. Baršauskas ir jo kišeninė taryba savo steigėjui ir savininkui, akademinei bendruomenei, įstatymui ir visiems mokesčių mokėtojams demonstruoja riestą špygą. Baršauskas savo elgesiu pademonstravo neįtikėtiną demokratiniam europiniam kraštui dalyką. Jei labai norisi, jei iš to didelė nauda, įstatymus laužyti galima ir netgi reikia. Tik po to privalai įžūliai laikytis, atstovėti kritikos bangą, ignoruoti teisėtus reikalavimus ir, žinoma, laiku pasirūpinti aukštų politikų „stogu“. Nauda ir viršus bus tavo. Čia yra Lietuvos teisėkūros klaida - tikroji universiteto autonomija virto įstatymus trypiančio rektoriaus ir jo tarybos savivale...
2006 m. Lietuva ratifikavo „Jungtinių tautų konvenciją prieš korupciją“. Konvencija turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu, yra privaloma. Pasak Konvencijos, tie, kurie naudoja biudžeto lėšas ir teikia viešas paslaugas, prilyginami VALSTYBĖS PAREIGŪNUI. Valstybinio universiteto rektorius, netgi bet kuris universiteto tarybos narys, kol jis vykdo viešas funkcijas, yra valstybės pareigūnas, toks pat kaip ministras, departamento direktorius, ministerijos kancleris, meras ar prokuroras. Rektoriui ir tarybos nariui galioja visos „Viešojo administravimo“, „Valstybės tarnybos“ įstatymų bei „Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių“ nuostatos. Jiems be išlygų galioja sąžiningumo, asmeninio efektyvumo, nesinaudojimo tarnybine padėtimi, skaidrumo, interesų konflikto vengimo, atskaitomybės ir kt. elgesio reikalavimai, atspindėti minėtuose įstatymuose. Pagal tai, kiek prisidirbo, P. Baršauskas ir KTU taryba jau seniai privalėjo atsistatydinti 101 kartą. Deja, visa pažeidėjų komanda nelyginant poeto apdainuota pilis, „tebestovi dar vis...“ Kai kas netgi į Vyriausybės narius taikosi.
Korupcijos sąvoka yra labai plati. Ribos tarp kriminalinės veikos, tarnybinės etikos ir moralės pažeidimų dažnai yra neaiškios. Visuotinai sutariama: korupcija yra tada, kuomet valdžios ir sprendimų galią turintieji tomis galiomis piktnaudžiauja ir šitaip suteikia (tiesiogiai ar netiesiogiai) naudą, privilegijas sau arba tretiesiems asmenims. Toji nauda nebūtinai turi būti tik materialinė. Korupcija prasideda ten, kur pasireiškia viešos veiklos ir viešųjų finansų neskaidrumas, kur sprendimų priėmėjas veliasi į interesų konfliktą, kur siauri egoistiniai interesai statomi aukščiau viešo gėrio ir viešo intereso. Teisinė ir moralinė korupcijos interpretacija, visuomenės reakcija į ją yra sąlygota kultūriškai. Danijoje yra vienaip, Lietuvoje kitaip, Kirgizijoje dar kitaip. Kaip rodo KTU krizės atvejis, Lietuva nelemtai užstrigo kažkur tarp minėtų šalių...
Ypač grubus įstatymų pažeidimas, o galimai ir korupcinė-kriminalinė veika, mūsų nuomone, kyla iš nelemto KTU-ISM sandorio. Akcijų pirkimas paženklintas visa keke aplinkybių, kurios yra pavojingos visuomenei, sukelia konkrečiai pamatuojamą žalą viešiesiems finansams, pažeidžia konkrečias mokesčių mokėtojų ir akademinės bendruomenės narių teises.
Sandorio metu stambios viešos lėšos (3,5 mln. eurų) neskaidriai nutekėjo į privačias koncerno „ARVI“ rankas. Sandoris buvo ir tebėra užslaptintas, neteisėtai pridengtas „komercinės paslapties“ sąvoka. Apie jį nieko nežinojo ne tik visuomenė, bet ir Senatas, akademinė bendruomenė, kuri turi teisę žinoti apie universiteto strategiją ir finansus, turi teisę dėl tų dalykų pareikšti nuomonę, o rektorius ir taryba privalo tą nuomonę išklausyti. Akcijų pirkimas nebuvo atspindėtas privalomuose universiteto finansiniuose dokumentuose - 2015 m. finansinėje ataskaitoje ir 2016 m. biudžeto plane. Netradicinį ir stambų pirkinį KTU administracija gudriai paslėpė po eilute „investicijos“.
Leidžiant viešus pinigus, jokios „komercinės paslapties“ negali būti iš principo. Aktualus pavyzdys – Lietuva ketina pirkti 88 šarvuočius Boxer už 386 mln. eurų. Mokesčių mokėtojams dar iki sandorio įsigaliojimo valdžia pranešė, koks, kokio dydžio turtas bus įsigyjamas, kiek jis kainuoja, kam jis reikalingas mūsų valstybei ir visuomenei. Šarvuočių sandoris slaptas: mes nežinome daugelio taktiniu charakteristikų, pvz., kiek km šarvuotis nuvažiuos pilnu baku, kokia jo kulkosvaidžių galia? Daug ko nežinome. Deja, jokia paslaptis - nei karinė, nei komercinė - pirkinio apimčiai, kainai ir naudingumui visuomenei negalioja. Nelemto KTU-ISM sandorio detalės ir pasekmės pilnai nepaviešintos iki šios dienos.
Inicijuodamas sandorį ir jam vadovaudamas P. Baršauskas ir jo taryba įsivėlė į gilų interesų konfliktą. Iki tapdamas KTU rektoriumi, P. Baršauskas užėmė vadovaujančias pareigas privačiame ISM universitete. Buvo prorektorius, senato pirmininkas, tarybos narys, doktorantūros komisijos pirmininkas... Dalis ISM tarybos narių Baršausko manipuliacijų dėka 2011 m. buvo išrinkti ir į KTU tarybą. Interesų konflikto akivaizdoje tie žmonės privalėjo jį deklaruoti ir nusišalinti, pavesti sprendimus dėl sandorio kitiems vadovams. Interesų konflikto nedeklaravo, nenusišalino. Jie suveikė tarsi diversantai, išlaukė momento, susitelkė, pridengė vienas kitą ir įvykdė korupcinį sandorį. Panašu, kad ir valdžios valstybiniame universitete užgrobimas jiems buvo reikalingas todėl, kad būtų pridengtas korupcinis sandoris, kuris sutapo ir su KTU tarybos, ir su rektoriaus kadencijų pabaiga. Kokio nors valdžios pasikeitimo jiems net teoriškai nebuvo galima prileisti...
ISM įsigijimas valstybiniam universitetui yra visiškai nereikalingas. KTU pats turi bemaž analogišką fakultetą, kuris visai neblogai funkcionuoja, turi pripažintas mokslines mokyklas ir jų lyderius: marketingo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo. Šalyje yra didžiulė vadybos ir ekonomikos absolventų perprodukcija. Studentiško amžiaus jaunuolių drastiškai mažėja. Kadaise nykštukinis universitetas ISM marketingo dėka buvo užėmęs elitinę labai mokių klientų nišą. Deja, ISM seniai nustojo būti vištele, dedančia auksinius kiaušinius. P. Baršauskas už stambias viešas lėšas nusipirko gęstantį prekinį ženklą ir prisiminimus apie buvusią darbovietę bei buvusį edukacinį versliuką... Pagaliau, juk buvo galima pirkti tik konkrečias studijų programas arba siūlyti kontraktus pavieniams ryškesniems dėstytojams. Tai būtų buvę 100 kartų pigiau ir racionaliau. „Užiminėti Vilniaus rinkos“, kaip teigia Baršauskas, valstybiniam universitetui KTU irgi nereikia. Tai tas pats, kad viešoji įstaiga „Kauno universitetinės klinikos“ pradėtų užiminėti sostinės rinką ir konkuruoti su tenykšte analogiška universiteto klinika. Čia yra absurdas. Valstybės apmokamos viešos paslaugos paprastai yra teikiamos teritoriniu principu. Visos P. Baršausko pasakos apie tai, kad prisijungus gęstantį nykštukinį universitetą pribloškiančiai pakils studijų kokybė, „mūsų vaikams nebereiks važiuoti į užsienį, nes kokybę jie gaus Lietuvoje...“ yra migla, kurios tikslas pridengti korupcinį sandorį.
Ypač skandalingas dalykas yra ISM akcijų pabrangimas. 2013 m. ARVI akcijas iš norvegų įsigijo berods už 3,5 mln. litų. 2015 m. gerokai mažesnis akcijų kiekis jau perkamas už 3,5 mln. eurų. Beje, yra ir kiti akcijų pirkimo skaičiai: 7 ir apie 20 mln., jei skaičiuosime litais. Visais atvejais jos brango, kai buvo perkamos už viešus pinigus maždaug tris kartus. Nors ISM akcijos galėjo tik pigti, nes pagrindinis universiteto pajamų šaltinis- studentai- per pastaruosius metus sumažėjo kelis kartus. Sandoris, atliktas viešomis lėšomis, yra užslaptintas, todėl visuomenė turi teisę užduoti nepatogius klausimus dėl akcijų pabrangimo ir dėl konkrečios žalos viešiesiems finansams.
Dėl to, kad valstybinis universitetas – viešas juridinis asmuo – yra neteisėtai valdomas, prasmenga neskaidriuose korupciniuose sandoriuose, atsakomybė jau kyla pačiai valstybei. Jau ilgą laiką Lietuvos institucijos neįvykdo savo prievolės būti teisine valstybe, garantuoti įstatymo viršenybę ir demokratinį valdymą, užtikrinti viešųjų finansų skaidrumą. Šie labai konkretūs įsipareigojimai kyla iš LR Konstitucijos, daugybės nacionalinių įstatymų ir ratifikuotų tarptautinių sutarčių bei konvencijų. Kol Lietuvos institucijos miega, apie KTU krizę, pasirodo, jau žino Europos Komisija..
Ko P. Baršauskas veržiasi į LR Vyriausybę? Lieps savo ministerijos kancleriui nutraukti bylinėjimąsi su prokuratūra? Inicijuos išorinį auditą ir pasakys: valstybiniame universitete – KTU – jokių piktnaudžiavimų nėra?
Kaip politinių kalinių ir tremtinių giminės atstovas aš noriu asmeniškai paklausti G. Landsbergio, kodėl jam ir jo partijai taip reikalingas P. Baršauskas? Ar tikrai reikalingas?